Preloader

Studentų sąjungos konferencijoje siūlymai būtini siekiant aukštojo mokslo proveržio

Rugpjūčio 28-30 d. vyko Lietuvos studentų sąjungos (LSS) Asamblėja – kasmetinis švietimo politikos formuotojų bei studentų lyderių susitikimas, kuriame, dėl artėjančių rinkimų į LR Seimą, šiemet studentai surengė politinius debatus ir populiariausių Lietuvoje politinių partijų atstovus pakvietė pasikalbėti apie tai, kokius švietimo politikos pokyčius žada artėjantys LR Seimo rinkimai. Atsakymo apie apsisprendimą dalyvauti iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos LSS atstovai teigia negavę.

 

Prieš debatus – studentų siūlymai

Prieš prasidedant politiniams debatams, LSS prezidentas Eigirdas Sarkanas pristatė naująją LSS poziciją „Dėl būtinių švietimo pokyčių, siekiant aukštojo mokslo proveržio“. Studentų sąjungos vadovas teigė, jog pokyčiai turi būti susiję su trimis pagrindinėmis kryptimis:

a) aukštojo mokslo tvarumo užtikrinimu, keičiant finansavimo strategiją;

b) studijų kokybės gerinimu, apimant studijų aplinką bei aukštųjų mokyklų infrastruktūrą, bet jomis neapsiribojant;                   

c) socialinės dimensijos įgyvendinimu aukštajame moksle.

Su dokumentu ir kitais siūlymais galite susipažinti čia: http://www.lss.lt/wp-content/uploads/2020/08/LSS-POZICIJA-D%C4%96L-B%C5%AATIN%C5%B2-%C5%A0VIETIMO-POKY%C4%8CI%C5%B2-SIEKIANT-AUK%C5%A0TOJO-MOKSLO-PROVER%C5%BDIO.pdf

Partijų atstovai sutinka, jog studijų krepšelių modelį reikia keisti

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) debatuose atstovavo Jurgita Šiugždinienė. Kalbėdama apie partijos programą, ji pabrėžė, jog daug dėmesio svarbu skirti bendrajam ugdymui, o dabartiniai dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimai, kuriuos nustato Europos Sąjunga, yra nemotyvuojantys. Kalbėdama apie ateitį, J. Šiugždinienė svarstė, jog brandos egzaminuose turėtų atsirasti dalis kaupiamojo balo, o modelis, paremtas studijų krepšeliu, turėtų keistis. Vykstant BLITZ turnyrui, TS-LKD atstovė vienintelė į klausimą, ar sutiktų būti naująja švietimo, mokslo ir sporto ministre, atsakė „Taip“.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovas Liutauras Gudžinskas teigė, jog jo atstovaujamos partijos prioritetai – kultūra ir švietimas, o kelti aukštojo mokslo finansavimą iki 6 proc. yra būtina. Viena iš L. Gudžinsko pristatytų idėjų – aukštųjų mokyklų demokratizavimas, kuris, jo teigimu, būtų siekiamas įtraukiant daugiau žmonių į aukštųjų mokyklų vadovų rinkimą. LSDP atstovas sutiko su J. Šiugždiniene, jog studijų krepšelių sistemą reikia keisti.

Paklaustas, kodėl LSDP programoje yra numatytos nemokamos studijos visiems pirmąjį semestrą, o ne visus metus, atsakė, jog šiuo metu tai lemia esamos finansinės galimybės, o ateityje tikimasi įgyvendinti šį tikslą visiems, tačiau kokybinę kartelę išlaikyti svarbu.

Raimundas Lopata, atstovaujantis Liberalų sąjūdžiui, taip pat sutiko su kolegomis, kad krepšelių modelį reikia keisti ir lyginti juos savo išraiška ekonominei situacijai. Atstovas teigė, jog partijos sutaria dėl esminių dalykų – kad svarbu konkurencingumas, tinklo optimizavimas, parama dėstytojams ir profesūrai bei tarptautiškumas, tačiau atkreipė dėmesį, kad svarbu eiti link to, kad studentas pats susikurtų kompetencijų krepšelį ir taptų „savo planingai nukreipto išsilavinimo dalyviu“. Taip pat, anot R. Lopatos, pinigų yra, tačiau svarbu juos naudoti efektyviau, o studijų paskolų grąžinimo terminai turi būti vėlinami, priklausomai nuo studentų galimybių jas atiduoti.

Darbdaviai negauna tinkamai paruoštų studentų?

Marijaus Veličkos (Darbo partija) nuomone, šiuo metu aktualiausia švietimo problema yra ta, jog darbdaviai negauna tinkamai paruoštų studentų, todėl, jo teigimu, pirmiausia svarbu išsiaiškinti, ko mūsų valstybei reikia per ateinančius dešimt metų bei atlikti aukštos kvalifikacijos specialistų poreikio studiją.

Bendrabučius siūlo modernizuoti

Lopata, paklaustas apie bendrabučių situaciją ir jų renovaciją bei naujų statybą, atsakė, kad tai labiau profesionalų klausimas, tačiau esami bendrabučiai reikalauja modernizacijos. Tuo tarpu L. Gudžinskas atkreipė dėmesį, kad aplinkosauginis klausimas, kalbant apie bendrabučius, yra itin svarbus, todėl renovacija, jo nuomone, tikriausiai būtų geriau.

Kad renovacija reikalinga sutiko ir Darbo partijos bei TS-LKD atstovai. J. Šiugždinienė, kaip ir M. Velička, pasisakė už nacionalinės kompleksinės bendrabučių renovacijos reikalingumą ir atkreipė dėmesį į užsienio praktiką, kurią ateityje būtų galima pritaikyti ir Lietuvoje, kai bendrabučių valdymas priklauso studentų asociacijoms.

Debatų transliacijos įrašą galite rasti čia: https://www.facebook.com/lss.lt/videos/332671141264404