Įvyko 19 – oji Lietuvos studentų sąjungos Asamblėja

Rugpjūčio 24 d. Lietuvos studentų sąjunga (LSS) aukštojo mokslo politikos formuotojus ir studentijos lyderius sukvietė į Klaipėdoje vykstantį tradicinį renginį – LSS Asamblėja’18 „Kartu pirmyn“. Svečius sveikino LSS Prezidentas Eigirdas Sarkanas, Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, KU prorektorė Leta Dromantienė bei LSS Garbės narys Vygaudas Ušackas.

Studentiško judėjimo esmė ir prasmė

„Surengėm gal 15 ar 20 tūkst. studentų minėjimą, buvo šalta, mes minėjom vasario 16 d., kalbėjom apie asmens laisvę. Su Gintaru (Steponavičium) piketavom prieš dabartinę Vyriausybę, kad studentų nevežtų į sovietinę kariuomenę,“ – prisiminimais apie studentiško judėjimo prasmę ir esmę dalinosi vienas LSS įkūrėjų Vygaudas Ušackas.

V. Ušackas savo ruožtu teigė, jog tikisi, kad jo Alma Mater – Vilniaus universitetas – sugrįš į Lietuvos studentų sąjungą, o dalyviams linkėjo prasmingų ir ilgų diskusijų, kurios padėtų Lietuvos aukštąjį mokslą daryti kokybiškesnį. „Dėkoju, kad padarėte mane amžinu studentu,“ – sakė V. Ušackas.

Diskusijoje apie studentiško judėjimo esmę ir prasmę taip pat dalyvavo KTU SA Alumni Vilius Sekevičius, prieš daugiau nei dešimtmetį padavęs KTU į teismą dėl neteisėtų rektoriaus rinkimų.

„Mane vedė į priekį noras nenuvilti tų žmonių, kurie buvo prieš mus, – kalbėjo V. Sekevičius, – dabartinis studentiškas judėjimas šiek tiek nuvilia, nes jis išsikvepia“. KTU SA Alumni teigė, kad jo nuomone, dabar sprendžiamos daugiau paviršutinės problemos, tačiau galbūt to ir reikia dabartiniam studentui?

LSS Alumni Mindaugas Reinikis pabrėžė, kad studentų atstovams reikia išmokti atskirti du dalykus – studentišką judėjimą ir studentų savivaldą. „Jūs turit du metus kažką padaryt. Yra du variantai – arba padarysit, arba nepadarysit“.

M. Reinikis savo ruožtu teigė, jog svarbu išsikelti tikslą padaryti kažką tokio, ko nepadarė kitos kartos, tačiau patarė nepamiršti, kad atėjus į atstovybę reikia prisiimti riziką, nes ne visiems patiks, ką darot. „Turit pasiruošt, kad ne visada būsit geri.”

V. Ušackas pabrėžė, kad studentams svarbu suprasti, jog darant pokytį, asmeniniai interesai nenukentės.

Jį savo patirtimi papildė ir V. Sekevičius: „Išmest bandė, bet nepavyko. Dėl to didžiuojuosi LSS ir ji man yra svarbi – tuo metu jaučiau begalinį stogą, aktyvūs savivaldų vadai palaikė.“

Diskusijos moderatorei, LSS Tarybos narei Danielei Bučinskaitei paklausus, koks turi būti studentijos lyderis, V. Ušackas išskyrė sugebėjimą atskirti viziją, misiją ir vertybes. Lyderis nėra karūna, lyderis yra atsakomybė, vėliavos nešimas. Lyderis užkrečia. Ir myli, apkabina, ir spiria į užpakalį,“ – užbaigė V. Sekevičius.

Studentų vaidmuo aukštojo mokslo reformų kontekste

„Aukštasis mokslas evoliucionuoja ir pertvarka yra būtina. Aukštosios mokyklos turi prisitaikyti prie besikeičiančio pasaulio,” – kalbėjo švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Kalbant apie aukštojo mokslo finansavimo sistemos pertvarką ministrė atskleidė, jog jau yra suformuota Mokslo ir studijų įstatymo pataisa, praplėsianti socialinių stipendijų gavėjų ratą.

Kaip pasiekti, kad pokytis aukštojo mokslo politikoje būtų įgyvendintas, pasakojo LSS Alumni Dainius Dikšaitis.

Konfliktas kilo dėl nepakankamo studentų atstovavimo universiteto valdžios organuose – LURK atstovai prieštaravo antram studentų atstovui universiteto taryboje.

Reaguodama į tai, LSS surengė akciją, kurios mintis buvo parodyti, jog aukštųjų mokyklų vadovai priešinasi permainoms, o studentai su tuo nesutinka ir turi drąsos išsakyti viešai. Naktį buvo išklijuoti plakatai, o dieną Vilniaus gatvėmis vaikščiojo packman‘ai, kurie vaizdavo, kaip suvalgomas antrasis atstovas taryboje.

D. Dikšaitis džiaugėsi, jog akcija pavyko ir balandžio pabaigoje vykus galutiniam Seimo plenariniam posėdžiui, pataisos praėjo. „Tikėjom ir ne be reikalo, kad didesnis studentų įsitraukimas gali lemti kokybiškesnes studijas, itin mus džiugino skaidrumo didėjimas.“

Prie diskusijos minėta tema prisijungė ir LSS Alumni Jonas Okunis. Jis pasakojo, kad jo prezidentavimo metu LSS turėjo panaikinti imitacinę politiką, nes buvo vaizduojama, kad visiems viskas gerai, kaip yra. „Jei yra muziejus, pavadintas universitetu, padarys viską, kad jo nepaliestų,“ – juokavo J. Okunis.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pabrėžė, jog nevertėtų pamiršti, kad vykdant reformas interesai yra mažiausiai keturių pusių. „Pirmoji pusė – studentai. Studentas ateina gauti išsilavinimą, diplomą, kuris turėtų svorį. Antroji – akademinės bendruomenės. Dėstytojai bei mokslininkai nori turėti darbo ir kad jų darbo sąlygos būtų geros. Trečias interesas, kuris dažnai skiriasi nuo akademinės bendruomenės ir studentų – administracija, o ketvirtas yra švietimo ir mokslo ministerijos, visuomeninis interesas – turėti kokybišką AM sistemą.“

Neeilinė ataskaitos teikimo ir rinkimų konferencija

Rugpjūčio 24 d. taip pat vyko ir neeilinė Lietuvos studentų sąjungos ataskaitos teikimo ir rinkimų konferencija. Jos metu buvo bendru sutarimu patvirtintos veiklos bei finansinės ataskaitos. Taip pat buvo išrinktas naujas Sąjungos Priežiūros komiteto narys – Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentų atstovybės narys Džiugas Dangovas. 

Socialinė dimensija aukštojo mokslo institucijose

LSS Asamblėja sulaukė ir svečių iš užsienio. Tradiciškai renginyje dalyvavo Latvijos ir Estijos atstovai, o svečias iš Danijos Julian Lo Curlo kalbėjo apie socialinę dimensiją Danijoje.

Svečias pasakojo, jog Danija yra pakankamai gerai išvysčiusi aukštojo mokslo sistemą, o šiuo metu šalyje studijuoja daugiausia studentų istorijoje, tačiau ne visos problemos yra išspręstos.

Aukštasis mokslas Danijoje nemokamas ir kiekvienas studentas gauna stipendiją, padedančią pragyventi, tačiau nepaisant to, išsilavinimas tampa vis labiau elitinis, o studentų psichologinė sveikata prasta – 16-24 m. studentai patiria itin aukštą streso lygį.

Šia tema kartu su J. L. Curlo diskutavo LR Prezidentės patarėja švietimo ir mokslo klausimais Saulė Mačiukaitė-Žvinienė, LSS Alumni Andrius Zalitis, Estijos studentų atstovė Britt Järvet ir LSS Tarybos narys Matas Povilauskas, o diskusiją moderavo LSS Alumni Maksimas Milta.

Kuriasi nauja studentų organizacija?

Šeštadienio rytą delegatai praleido darbo grupėse, o popiet atliko simuliaciją socialinės dimensijos tema. Savivaldų atstovai nusikėlė į 1991 – uosius, kai kūrėsi nauja studentų organizacija – Lietuvos studentų sąjunga – ir simuliavo patį pirmąjį posėdį. Kadangi rytas buvo ankstyvas, energijos dalyviai pasikrovė gerdami energetinį gėrimą Burn.

Darbo grupėse vyko diskusijos apie galimą LSS poziciją socialiai jautriomis temomis – kiekviena komanda turėjo skirtingą atvejį ir sprendė problemą (pvz. soc. stipendijos, paskolų sistema ir kt.), o popiet vyko simuliacija – LSS Tarybos susitikimai su ŠMM, LURK, LKDK ir SADM atstovais.

Šeštadienio vakarą šventėme jau 27 – ąjį Sąjungos gimtadienį „LSS Laužai“, o sekmadienį vyko LSS pozicijų pristatymai ir aptarimas, kaip sekėsi simuliuoti Tarybą ir kokie sprendimai buvo priimti susitikimuose su atsakingomis valdžios institucijomis. Sveikais delegatų sekmadienio pusryčiais pasirūpino „Saulės grūdas“.

Post a Comment

Your email is kept private. Required fields are marked *

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>

Susisiekite su mumis

Šiuo metu mes neprisijungę, palik mums žinutę, į ją atsakysime artimiausiu metu!

Klauskite, mes Jums atsakysime.

Spauskite ENTER