Gegužės 10 d. Lietuvos studentų sąjungos (LSS) viceprezidentė Viktorija Žilinskaitė dalyvavo projektų „Studijas reglamentuojančių aprašų sistemos plėtra“ ir „Lietuvos kvalifikacijų sistemos plėtra“ dermės komisijos posėdyje. Jo metu buvo pristatytas pagrindinis šios komisijos siekis – naudingi ir veikiantys profesiniai standartai („Lietuvos kvalifikacijų sistemos plėtra“ atžvilgiu) bei studijų krypčių aprašai, atspindintys tuos standartus („Studijas reglamentuojančių aprašų sistemos plėtra“ atžvilgiu).
Yra siekiama, kad naujai parengti dokumentai ne tik užfiksuotų esamą kompetencijų/studijų rezultatų poreikį, bet skatintų kūrybiškumą ir ateities poreikių modeliavimą. Dermės komisijos ketinimai yra itin reikšmingi ne tik siekiant sukurti sinergiją Lietuvos aukšojo mokslo kokybės užtikrino srityje, bet ir sutelkiant dėmesį į valstybinį reglamentavimą. Svarbu tai, jog reglamentavimas sukurtų dermę tarp aukšųjų ir profesinių mokyklų ruošiamų specialistų ir realaus viešojo bei privataus sektoriaus specialistų poreikio.
Kokybės užtikrinimas aukštojo mokslo srityje
Tam, kad aukštojo mokslo kokybė būtų užtikrinta, pirmiausia svarbu išsiaiškinti pačių studentų nuomonę apie jų studijas. Birželio mėnesį LSS atliks nepriklausomą tyrimą „Studijas baigiančiųjų pasitenkinimas studijomis“. Šis tyrimas, anot LSS viceprezidentės, yra itin svarbus, nes atskleis studentų nuomonę apie jų studijų metus, įgytas kompetencijas bei aukštųjų mokyklų naudojamas priemones toms kompetencijoms suteikti visos Lietuvos mastu.
Tam, kad būtų užtikrintos kokybiškos studijos, stojantieji turi būti neabejotinai pasiruošę aukštajam mokslui. Deja, dėl jaučiamo atotrūkio tarp bendrojo lavinimo ir aukštųjų mokyklų, dalis abiturientų neperžengia minimalios stojimo kartelės, kuri kasmet keliama. Šiemet minimali stojamojo balo kartelė į universitetus yra 3,6 balo (2016 m. – 3 balai), o į kolegijas 2 balai (2016 m. – 1,6 balo).
Dalis jau studijuojančių studentų yra priversti nemažą dalį laiko skirti darbui, o ne akademiniams pasiekimams – nuo to kenčia jų rezultatai. Remiantis 2018 metų pradžioje LSS atlikto tyrimo duomenimis, reguliariai dirba 34% bakalauro ir 73% magistro studentų. Net 55 proc. dirbančių studentų mano, kad darbas kenkia jų studijoms. Dauguma dirbančių studentų teigia, kad dirba studijomis nesusijusį ir kvalifikacijos nereikalaujantį darbą. Tokia situacija susidaro todėl, kad nei valstybė, nei aukštoji mokykla nėra pajėgios suteikti studentui studijų metu pakankamą finansinę paramą, kuri skatintų studentą teikti prioritetą geresnių akademinių rezultatų siekimui ir studijų proceso eigai, o ne darbui.
Pasitaiko ir tokių atvejų, kai pačios studijų programos nėra iki galo kokybiškos, tačiau priėmimas į jas vis tiek vykdomas. „Dalis jau studijuojančių studentų yra pasimetę, nežinantys, ko nori, ir kokį kelią rinksis po studijų. Svarbu suprasti, kad dalis kaltės dėl tokios situacijos tenka ir aukštosioms mokykloms – studentai yra klaidinami įmantriais studijų programų pavadinimais, kurie kartais netgi neatitinka studijų metu įgyjamų žinių. Svarbu, jog studentas gautų jo lūkesčius tenkinantį išsilavinimą būtent savo pasirinktoje aukštojoje mokykloje. Ne mažiau reikšminga ir tai, ar studentas įgis kompetencijas, padedančias konkuruoti darbo rinkoje ir atitinkančias studijų programos tikslus,“ – kalbėjo LSS viceprezidentė Viktorija.