Preloader

Dažniausiai doktorantams pasitaikančios problemos – finansavimas ir prasta komunikacija

Lietuvos studentų sąjungos (LSS) užsakymu, Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga (LJMS) atliko tyrimą „Trečiosios studijų pakopos (doktorantūros) studentų pasitenkinimo studijomis tyrimas 2019“. Nors daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių doktorantų teigė esantys patenkinti savo studijomis, tyrimas atskleidė, kad motyvacija studijuoti doktorantūroje tampriai susijusi su studijų laikotarpiu – daugiausiai nežinančių, ar yra patenkinti studijomis buvo III, IV metų doktorantai ar net ketinantys gintis daktaro laipsnį. Tyrimas taip pat atskleidė, jog didžiausios III pakopos studentų problemos – finansavimas ir prasta komunikacija.

 

Dalį išlaidų tenka dengti savomis lėšomis

Anot respondentų, finansavimo problemos dažniausiai kyla tiems studentams, kurie imasi naujų tyrimų Lietuvoje. Jiems atsiranda poreikis įsigyti inventoriaus, naujos cheminės medžiagos ar kitų reikalingų priemonių, kurios mokomojoje įstaigoje nėra naudojamos, tad studentas dažnu atveju negauna finansavimo, nes neatitinka įstaigos prioritetinės mokslo srities. Taip pat doktorantai ne visuomet gauna finansavimą vykti į mokslines stažuotes, konferencijas, o jei ir gauna, pasitaiko, jog jiems nemokami dienpinigiai.

„Nebuvo skirta lėšų vykti į konferenciją užsienyje, lėšas, mano atveju, buvo galima gauti tik dalyvaujant aktyvių doktorantų konkurse. Galiausiai išlaidos buvo padengtos ne iš doktorantūros studijoms skirtų lėšų, bet dalinai padengė fakulteto mokslinis klasteris, dalį padengiau iš savo lėšų,“ – teigė respondentas.

 

Nuolat iškylančios problemos – informacijos trūkumas ir nepagarbus elgesys

Vienas respondentų teigė, jog studentai yra priversti naudotis piratinėmis knygų publikavimo svetainėmis, o kartą netgi teko spręsti dėstytojo darbo užmokesčio klausimą: „Esame priversti naudotis piratinėmis knygų publikavimo svetainėmis. Trūksta informacijos apie galimybes naudoti studijų krepšelį, trūksta informacijos apie galimybes dalyvauti doktorantų vasaros stovyklose. Taip pat susidūriau su dėstytojų abejingumu dirbant su doktorantais. Be visa ko, doktorantai yra apkraunami finansinių reikalų tarp fakultetų ar institutų aiškinimusi. Pavyzdžiui, nesant aiškaus susitarimo tarp institucijų, turėjau būti tarpininku aiškinantis kitame institute pasirinkto dėstytojo darbo su manimi apmokėjimo reikalus. Dėstytojas pareiškė, kad nors jo egzaminas yra tarp pasirenkamųjų, tačiau jam už darbą su manimi niekas nemoka ir jis nesiruošia su manimi dirbti bei organizuoti egzaminą. Tokios ir panašios problemos iškyla nuolat.“

Tyrimas atskleidė, kad doktorantai itin dažnai susiduria su komunikacijos kliūtimis. Respondentai teigia, jog niekas jų iki galo neišklauso, o kolegos nenori dalintis savo patirtimi. Taip pat jie teigia susiduriantys su nepagrįsta kolegų kritika, nepagarbiu, nemandagiu ir žeminančiu elgesiu, kuris dažnai atsiranda dėl aiškių taisyklių nežinojimo, informacijos trūkumo. Taip pat aktuali problema doktorantams – pavėluotas informacijos pateikimas (pavyzdžiui, darbą reikia atlikti per naktį, nes užduotis pasiekė doktorantą dieną prieš) bei sunkumai dėl informacijos pasiekiamumo.

Viena respondenčių išskyrė net keturias pagrindines problemas: „1) darbo vadovas man visiškai neskiria laiko, jaučiu, kad likau šiame reikale viena; 2) užduotys duodamos paskutinėmis savaitėmis ar dienomis ir dar 10 kartų pakartojant, kad viską turime atlikti „kuo greičiau, dabar pat, neatidėliojant, nedelsiant“. Negaliu planuoti savo laiko – norint nueiti pas, tarkim, gydytoją, dažnai reikia prieš mėnesį užsiregistruoti. Sėdžiu ir iki paskutinės dienos nežinau, ar pavyks ten nueiti, nes gali atsiųsti darbų arba padaryti posėdžių; 3) nepagarbus bendravimas, nereikalingo streso kėlimas iš dėstytojų pusės. Palaikymo tikrai mažai, jo gali gauti nebent tik iš kitų doktorantų; 4) vadovą turiu tik formaliai…“

 

Susiduria ir su problemomis dėl socialinių garantijų

Kitos išskiriamos problemos – darbo su vadovu trūkumas, darbas studijų metu, nesuderinamas su moksline veikla, biurokratinės kliūtys, socialinės garantijos ir kt.

Įdomu tai, kad 71 proc. apklaustųjų doktorantūros metu dirba ar dirbo darbą tiesiogiai nesusijusį su disertacijos tematika: „Ne visi doktorantai studijų laikotarpyje yra įdarbinami projektuose, taip pat kai kurios institucijos darbina doktorantus tik 0.25 etato dalimi. Tad doktorantūros metu beveik nesikaupia darbo stažas, nėra socialinių garantijų. Doktorantai priversti ieškotis papildomų darbo vietų. Galbūt būtų galima doktorantūros stipendiją paversti darbo užmokesčiu…“ – svarstė studentas.

 

Geriausiai vertinamas doktorantūros studijų elementas – mokslinio darbo vadovo kompetencijos

Nagrinėjant pagal atskirus kriterijus, geriausiai vertinamas doktorantūros studijų elementas, anot respondentų, yra mokslinio darbo vadovo kompetencijos. Taip pat labai gerai vertinamas mokslinės literatūros pasiekiamumas ir mokslinės įstaigos darbuotojų bendravimo kultūra. Visgi, nerimą kelia tai, jog tik kas antras (52 proc.) studentas doktorantūros studijas rekomenduotų kitiems.

Su visa tyrimo medžiaga ir doktorantų atsakymais susipažinti galite čia.

Remiantis Education at a Glance 2019 ataskaita, 2018 m. tik 1,1 procentas iš 25-65 metų amžiaus žmonių turėjo doktoranto laipsnį OECD  šalyse. Lietuvoje šis procentas siekė 0,6 procento. Šuo metu doktorantūros studijas vykdo 27 mokslo įstaigos. Dauguma institucijų tarpusavyje bendradarbiauja, tačiau iš jų tik 6 institucijos doktorantūros studijas vykdo savarankiškai: Vilniaus universitetas (toliau – VU), Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (toliau – LSMU), Klaipėdos universitetas (toliau – KU), Kauno technologijos universitetas (toliu – KTU), Vilniaus Gedimino technikos universitetas (toliau – VGTU), Vytauto Didžiojo universitetas (toliau – VDU).