Lietuvos studentų sąjungos (LSS) vykdomas projektas „Sistemingo studentų psichinės sveikatos stiprinimo programa Lietuvos aukštosiose mokyklose“ įgauna pagreitį – daugiau nei 10 Lietuvos aukštųjų mokyklų darbą pradeda psichologai. Projektas sudaro galimybę 15 tūkstančių studentų gauti ne tik konfidencialias nemokamas psichologines konsultacijas, grupinius užsiėmimus, tačiau ir galimybę dalyvauti seminaruose, skirtuose teigiamo psichologinio klimato aukštosiose mokyklose kūrimui ir puoselėjimui.
Augantis psichologų poreikis aukštosiose mokyklose
Sąjunga 2018 metais atliko socialinės dimensijos ir psichologinės studentų būklės tyrimus bei identifikavo problemas susijusias su psichine studentų būkle bei psichologinės pagalbos prieinamumu aukštosiose mokyklose. Atlikti tyrimai atskleidė, kad dažniausiai studentus kamuojančios problemos – stiprus nerimas (82%), stresas (72%), apatija (51%), baimė (66%) ir depresija (36%). Taip pat, tyrimas atskleidė, kad 12 aukštųjų mokyklų teigia neturinti psichologo etato ir neidentifikuoja psichologinės pagalbos poreikio. 4 aukštosios mokyklos, iš tų, kurios neturi psichologinės pagalbos galimybės, pripažįsta, kad psichologinės pagalbos poreikis etatui yra būtinas. Tuo tarpu, dauguma aukštųjų mokyklų, kuriose psichologinė pagalba yra prieinama, fiksuoja augantį poreikį ir teigia, kad poreikio patenkinimui reikėtų daugiau psichologų. Identifikavus problemas ir psichologinės pagalbos poreikį aukštosiose mokyklose, Sąjunga 2019 metais pradėjo vykdyti projektą „Sistemingo studentų psichinės sveikatos stiprinimo programa Lietuvos aukštosiose mokyklose“.
Parama studentams turėtų būti nukreipta ne tik į finansinę pagalbą, tačiau ir į akademinę bei psichologinę pagalbą
Anot LSS viceprezidentės Viktorijos Žilinskaitės, stabili psichologinė studentų būklė yra veiksnys tiesiogiai veikiantis akademinius pasiekimus bei darantis įtaką jų pažangai.
„Tarptautiniai ekspertai, dirbantys su projektu „PL4SD“ (Peer Learning for the Social Dimension), po apsilankymo Lietuvoje parengė rekomendacijų paketą, kurio išvadose pabrėžiama, kad parama studentams turėtų būti nukreipta ne tik į finansinę, tačiau ir į akademinę bei psichologinę pagalbą. Sąjunga pritaria ekspertų išvadoms ir akcentuoja teisėtą studento lūkestį studijuoti emociškai draugiškoje aplinkoje, taip pat, aukštosiose mokyklose sudaryti sąlygas studentų psichinės būklės stiprinimui, kadangi tai yra veiksnys tiesiogiai veikiantis akademinius rezultatus.
Projektas „Sistemingo studentų psichinės sveikatos stiprinimo programa Lietuvos aukštosiose mokyklose“ plečia esantį psichologinio konsultavimo paslaugų ir emocinės paramos tinklą, sudarydamas galimybę 15 tūkstančių studentų Lietuvoje gauti nemokamą psichologinę pagalbą. Džiaugiamės, kad prie projekto prisijungė Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Utenos, Alytaus, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių aukštosios mokyklos, kuriose nebuvo teikiama psichologinė pagalba.“
V. Žilinskaitė pabrėžia, kad būtina rūpintis ne tik fizine, tačiau ir psichine sveikata bei nebijoti kreiptis pagalbos: „Prašyti pagalbos yra stipraus, pasiruošusio sau padėti ir keistis žmogaus išraiška.“