Naujienos

Lietuvos jaunimo organizacijos laišku kreipėsi į Ukrainos jaunimo organizacijas, išreikšdamos savo paramą Ukrainos suartėjimui su ES bei europinę Ukrainos kryptį palaikančiam jaunimui. „Apgailestaujame dėl Ukrainos vyriausybės sprendimo suspenduoti Ukrainos ir ES Asociacijos sutarties pasirašymą. Galimybės ją pasirašyti Rytų Partnerystės vadovų susitikime Vilniuje atsisakymas gali reikšti viso Ukrainos suartėjimo su ES proceso pristabdymą neapibrėžtam laikui. Manome, kad dar yra laiko tai pakeisti”, – rašoma laiške. „Šiuo metu, kai yra likusi mažiau nei savaitė iki Rytų Partnerystės susitikimo Vilniuje, o pastarieji sprendimai kelia esminių klausimų, mūsų manymu, yra svarbu išsakyti paramą Ukrainai ir jos proeuropietiškam jaunimui. Savu laiku mums taip pat buvo svarbus Lietuvos eurointegracinių siekių palaikymas iš šalies. Jaunimas turi teisę išsakyti pilietinę poziciją dėl savo šalies ateities ir į ją turėtų būti įsiklausyta”, – pažymi bendrą kreipimąsi inicijavusi TS-LKD jaunimo bendruomenės pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas teigia, kad Ukrainos suartėjimas su ES naudingas ir pačios Ukrainos Skaityti plačiau

Savaitgalį minėjome vieną didžiausių studentiškų švenčių – Tarptautinę studentų dieną, vis dėlto šventės lieka šventėmis, o politinėje erdvėje netyla kalbos dėl vieno opiausių – aukštojo mokslo finansavimo – klausimų. Viešoje erdvėje vis dažniau girdime įvairių nuomonių ir pasisakymų apie tai, kaip reikėtų ir derėtų reformuoti Lietuvos aukštojo mokslo sistemą. Naujoji reformos reforma, kaip buvo skelbta pradžioje, turėjo Lietuvos aukštąjį mokslą apsukti 180 laipsnių kampu ir vesti į šviesų rytojų. Reikia pasidžiaugti, kad diskusijų kelių išklausius suinteresuotas šalis, kol kas matome pakeitimus, kurie tobulina esamą sistemą studijų kokybės, studentų rėmimo, studijų sandaros aspektais. Iš ties nemenki pasiekimai, kurie gali svariai prisidėti prie aukštojo mokslo Lietuvoje gerėjimo. Tačiau lieka vienas neišspręstas klausimas, kuris plačiai diskutuojamas tiek viešoje erdvėje, tiek Seime, tiek ministerijoje – tai studijų finansavimas. Apžvelgus visus pasirodžiusius straipsnius ir nuomones, galima tik pasidžiaugti, kad vienokia ar kitokia forma kalbama apie studentų padėties gerinimą studijų procese. Tai yra būtina ir neatidėliotina. Skaityti plačiau

Vykstant debatams apie aukštojo mokslo ateitį, Lietuvos studentų sąjunga, vienintelė organizacija nacionaliniu lygmeniu atstovaujanti studentams, rengia apklausą apie aukštojo mokslo prieinamumą ir finansavimą. Norėtume sužinoti, kokie studijų finansavimo principai geriausiai atitinka Jūsų – moksleivių ir studentų – lūkesčius. Pildydami anketą užtrukite tik kelias minute, apklausa anoniminė. Nuodora į klausimyną: http://apklausa.lss.lt/index.php/survey/index/sid/636367/newtest/Y/lang/lt

Šiandien (spalio 31 d.) Lietuvos studentų sąjunga kreipėsi į Lietuvos universitetų rektorių ir kolegijų direktorių konferencijas norėdama atkreipti dėmesį į akademinio nesąžiningumo problemą ir to pasekmes. Artėjant rudens egzaminų sesijai aukštųjų mokyklų vadovai kviečiami palaikyti studentų iniciatyvą dėl akademinio sąžiningumo skatinimo. Spalio 11-13 d. Klaipėdoje vyko Šiaurės šalių studentų sąjungų susitikimas (Nordic Organisational Meeting – NOM). Daugiau nei 30 studentų atstovų ir aukštojo mokslo ekspertai diskutavo apie akademinio sąžiningumo svarbą ir užtikrinimą švietimo sistemoje. Susitikimo metu priimta oficiali NOM pozicija dėl akademinio sąžiningumo skatinimo Šiaurės šalių regione. Dokumente akcentuojama, kad akademinis nesąžiningumas kuria sukčiavimo kultūrą, didina korupciją ir daro įtaką aukštojo mokslo nuvertėjimui. Aukštųjų mokyklų administracijos skatinamos netoleruoti nesąžiningo elgesio ir imtis prevencinių priemonių. Susitikime dalyvavęs Studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas teigia, kad būtina į šį reiškinį žvelgti ne tik iš studento pusės. „Norint efektyviai spręsti nesąžiningumo problemą reikia rasti kompromisą tarp visų suinteresuotų šalių. Privalome ne tik žinoti problemos Skaityti plačiau

Lietuvos studentų sąjunga (Studentų sąjunga) kartu su Vilniaus universiteto Studentų atstovybe (VU SA), atkreipdamos dėmesį į vakar spaudoje pasirodžius Švietimo ir mokslo viceministro Rimanto Vaitkaus pasisakymus, primena, kad studentams reikia ne „kosmetinio“ aukštojo mokslo sistemos pagražinimo, bet realių sprendimų, užtikrinančių studijų kokybės gerinimą. Studentų nuomone, finansavimo perskirstymas nieko nepakeis, norint inicijuoti tikrus pokyčius, būtina skirti didesnį finansavimą. „Šiuo metu valstybės finansuojamose vietose studijuoja apie 55 proc. studentų. Manome, kad šis skaičius neturėtų mažėti, esamas visiškai finansuojamų studentų vietų skaičius turi išlikti stabilus ir netgi didėti, ne tik procentine išraiška (atsižvelgiant į priimamų studentų skaičių), tačiau išlaikant esamą pilnai finansuojamų studentų skaičių. Manome, kad vien finansavimo sistemos pakeitimas, biudžeto skyles „lopant“ nieko už studijas nemokančių studentų sąskaita, realiai situacijos pakeisti negali. Tad norisi pabrėžti, jog mokančių už studijas studentų finansinę naštą derėtų mažinti, tačiau tai turėtų būti daroma ne gerai besimokančių studentų sąskaita“, – sakė Studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas. Studentai Skaityti plačiau

Šiandien (spalio 15 d.) vykusiame susitikime su Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininke Audrone Pitrėniene Lietuvos studentų sąjunga – vienintelė organizacija nacionaliniu lygmeniu atstovaujanti studentų interesus – pristatė siūlymus LR Mokslo ir studijų įstatymo tobulinimui. Akademinių pusryčių metu diskutuota apie studijų kokybės užtikrinimą, studentiškų organizacijų veiklą ir galimybes, paramą studentams bei studijų finansavimą. Lietuvos studentų sąjungos atstovai pasisakė prieš visuotinės įmokos už studijas rinkimą. Anot Studentų sąjungos prezidento Pauliaus Baltoko, renkama visuotinė įmoka tik sumažintų studijų prieinamumą. „Šiuo metu valstybės finansuojamose vietose studijuoja apie 55 proc. studentų, manome, kad šis skaičius neturėtų mažėti. Norit pereiti prie finansavimo modelio kai visi studentai moka įmoką už studijas reikėtų 40 mln. papildomų lėšų, manome, kad sistema neturėtų būti keičiama, jei valstybė negali skirti tam papildomų finansų, o studentų padėtis turėtų gerėti, tačiau ne jų pačių sąskaita“, – sakė P. Baltokas. Anot susitikime dalyvavusių Studentų sąjungos atstovų aukštojo mokslo finansavimas turėtų būti glaudžiai susijęs Skaityti plačiau

Kaune vykusiame renginyje „Europos studentų konventas” rengta studentų deklaracija, skirta išreikšti Europos studentų atstovų įžvalgas dėl paskutinio Europos komisijos komunikato „Europos aukštasis mokslas pasaulyje” bei tarptautiškumo įtakos regioniniam bendradarbiavimui tarp Europos Sąjungai priklausančių ir nepriklausančių valstybių. Dokumente pateiktos studentų atstovų įžvalgos dėl aukštojo mokslo tarptautiškumo ir studentų mobilumo skatinimo bei apibrėžta išsilavinimo svarba šiuolaikinėje visuomenėje. Parengta deklaracija bus pristatyta lapkričio pabaigoje vyksiančiame Europos studentų sąjungos Valdybos susitikime Zagrebo mieste, Kroatijoje. „Manome, kad visi studentai turi turėti vienodas teises studijuoti ar atlikti praktiką užsienyje. Ties prieinamumo klausimu ir turime koncentruotis kalbėdami apie aukštojo mokslo tarptautiškumą. Džiaugiuosi, kad susitikimo metu buvo diskutuojama ir apie artėjančius Europos Parlamento rinkimus siekiant skatinti studentų problemų sprendimą aukščiausiame lygmenyje“, – sakė Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas. Konvento metu rengtoje deklaracijoje išsakytos studentų atstovų įžvalgos dėl pastangų paskatinti studentų mobilumą Europoje ir už jos ribų. Anot Europos studentų sąjungos pirmininko Rok Primozic, siekiama, kad į studentų Skaityti plačiau

Š. m. rugsėjo 21 dieną paaiškėjo jau penktus metus iš eilės organizuojamo konkurso geriausių magistro baigiamųjų darbų autoriai – Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) rengiamo konkurso „Geriausi magistro baigiamieji darbai 2013“ laimėtojai. Šiais metais susidomėjimas konkursu buvo dar didesnis nei ankstesniais metais. Daugiausia nominuotų darbų buvo apginta Kauno technologijos ir Vilniaus universitetuose, konkursui pasiūlyta net po 14 darbų. Darbų pasiskirstymas pagal mokslo sritis taip pat nebuvo tolygus: daugiausia pateikta socialinių mokslų srityje parengtų ir sėkmingai apgintų darbų (net 19 darbų), kiek mažiau fizinių mokslų srities (12), technologijos mokslų srities darbų (8) bei 5 darbai iš biomedicinos mokslų srities. Vertinimo komisijos, kurią sudarė 43 aktyvūs jauni mokslininkai, sprendimu šiemet geriausių magistro baigiamųjų darbuų autoriais buvo pripažinti magistrantai: Fizinių mokslų srityje – Albertas Gimbutis ir Gražina Laurinavičiūtė (už darbą „Klaidų kainoms jautrūs klasifikavimo algoritmai“, Vilniaus universitetas), Technologijos mokslų srityje – Ignas Grybas (už darbą „Išmanios pjezoelektrinės kampinio pozicionavimo sistemos su inkrementinėmis polimerinėmis Skaityti plačiau