Preloader

Naujienos

Sudarytos bendrabučio kokybės standarto kūrimo gairės

Didžiuosiuose miestuose kylant būsto nuomos kainoms, prieinamiausia alternatyva studentui – gyvenimas aukštosios mokyklos bendrabutyje. Kaina jame svyruoja nuo maždaug 50 iki 150 eurų, priklausomai nuo kambario tipo ir bendrabučio būklės. Nors kaina nesikandžioja, nemaža dalis studentų vengia gyvenimo bendrabutyje dėl poreikių neatitinkančių sąlygų. Viešojoje erdvėje vis dar galima išvysti įvairius įrašus ar straipsnius apie tragikomiškas bendrabučių gyvenimo sąlygas: krentančios lubos, pelėsis, tapęs interjero dalimi, bei kambario apdaila, nesikeičianti nuo bendrabučio pastatymo dienos. „Galime pasidžiaugti, kad bendrabučiai modernėja, keičiasi, tačiau studentų apgyvendinimas vis dar išlieka infrastruktūros tobulinimo prioritetų apačioje. Tai galima laikyti ir bandymu pasinaudoti studentų padėtimi, kai nėra kito pasirinkimo ir tenka taikstytis su prastomis sąlygomis“, – situaciją komentuoja Lietuvos studentų sąjungos (LSS) socialinių ir akademinių reikalų vadovė Joana Jasilionytė. Tam, kad būtų galima nustatyti, ar aukštųjų mokyklų apgyvendinimo sąlygos atitinka bent minimalius reikalavimus, LSS parengė Bendrabučio kokybės standarto kūrimo gaires. „Tai yra dokumentas, kuris kiekvienai studentų savivaldai padės identifikuoti Skaityti plačiau

LKA Studentų atstovybės prezidentas: ši pozicija įpareigoja prasmingai veiklai

Ignas Vytautas Kargaudas – ne tik Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos (LKA) Tarptautinių santykių programos studentas, bet ir šios aukštosios mokyklos Studentų atstovybės (SA) prezidentas. Jis tikina, kad prisiimdamas šią atsakomybę žinojo, jog LKA SA prezidento pozicija įpareigoja prasmingai veiklai ir atsakomybei už kariūnų gerovę. Kviečiame su Ignu Vytautu susipažinti iš arčiau! Kodėl nusprendei studijuoti LKA? Visą gyvenimą mane domino karyba ir istorija. Kambaryje, kuriame gyvenau būdamas vaikas, iš trijų knygų lentynų bent dvi buvo skirtos knygoms apie karines kampanijas, mūšius, ginklus, valstybių, imperijų, žmonių istorijas ir panašiai. Likus metams iki stojimo į LKA atlikau 9 mėnesių tarnybą kariniame dalinyje, kuriame kažkada tarnavo mano prosenelis. Norėjau iš arčiau susipažinti su šauktinio kasdienybe. Galiausiai, po šaukimo įstojau į akademijos tarptautinių santykių studijas, kurios idealiai atitinka mane dominančius dalykus. Kodėl nusprendei ateiti į SA? Mano pažintis su LKA SA buvo ganėtinai atsitiktinė. Kai dar buvau pirmakursis, SA ieškojo studentų atstovo iš Skaityti plačiau

Lietuvoje kuriama studentams iš užsienio palankesnė teisinė sistema

Pavasario sesijoje Seimo priimti įstatymų pakeitimai pagerins užsienio studentų teisinę padėtį. Pasak Lietuvos studentų sąjungos (LSS) Kokybės užtikrinimo vadovo Pauliaus Kučo, dėmesio studentų iš užsienio pritraukimui ir integracijai reikėtų skirti dar daugiau. Tai padėtų ne tik didinti šalies tarptautiškumą ir aukštosioms mokykloms gauti papildomas pajamas, bet ir užpildyti tuščias darbo vietas. Panaikintas darbo valandų ribojimas Seimui priiėmus Užsieniečių teisinės padėties ir rinkliavos įstatymų pakeitimus panaikintas ribojimas bakalauro pakopoje studijuojantiems užsieniečiams dirbti ne daugiau kaip 20 valandų per savaitę, supaprastinta laikino leidimo gyventi išdavimo tvarka ir perpus sumažinta rinkliava už jo išdavimą. Užsieniečiams nebereikės kreiptis dėl vizos. Laikiną leidimą gyventi jie galės gauti iš karto, dar net neatvykę į Lietuvą. Procesai vyks greičiau – laikino leidimo gyventi dėl studijų arba darbo po studijų reikės laukti nebe 3, o 2 mėnesius.  „Pokyčius vertiname teigiamai. Svarbu, kad jie yra orientuoti ne tik į bakalauro, bet ir aukštesnių pakopų studentus. Pavyzdžiui, doktorantams laikinas leidimas Skaityti plačiau

Doktorantams reikia daugiau socialinių garantijų

Aukštosios mokyklos jau skelbia būsimų magistrantų sąrašus, tačiau Lietuvoje pasirenkančių aukštesnės pakopos studijas procentas nesiekia Europos vidurkio. Tai reiškia, kad kritiškai trūksta potencialių mokslininkų. Seime pakeitus Mokslo ir studijų įstatymą žadama, kad situacija keisis. Studentų ir jaunųjų mokslininkų atstovai mano, kad pokyčiai įmanomi, jei daugiau dėmesio bus skiriama socialiniams klausimams. Svarbu ne tik akademinė, bet ir socialinė gerovė Kaip rašoma Lietuvos studentų sąjungos (LSS) pranešime, šiuo metu tyrėjų masės problema mūsų šalyje yra kritinė. Gabiausiam jaunimui mokslininko karjera neatrodo patraukli, o ir pasirinkę doktorantūros studijas, neretai jas nutraukia neįgyję mokslų daktaro laipsnio. Tyrimų duomenimis, Lietuvoje doktorantūrą baigia perpus mažiau studentų nei vidutiniškai Europos sąjungoje, o finansavimas, skiriamas vienam tyrėjui – netgi tris kartus mažesnis. „Pakeitus Mokslo ir studijų įstatymą numatoma didinti finansavimą mokslinei veiklai ir eksperimentinei plėtrai. Tai yra sveikintinas žingsnis, tačiau neretai pamirštama, kad doktoranto gyvenimas neapsiriboja tik akademine veikla – siekiant pragyventi jam reikalinga tiek finansinė parama, tiek Skaityti plačiau

Biudžeto planavimas nevyriausybinėse organizacijose – ne tik lentelių rinkinio sudarymas

Nevyriausybinių organizacijų (NVO) tikslas yra ginti visuomenės interesą ir kurti viešąją gerovę. Dėl to įgyvendinamos įvairios veiklos, projektai, tyrimai ir kitos iniciatyvos, kurioms reikalingas finansavimas. Kaip tvariai planuotis savo biudžetą ir ar išvis jo reikia Lietuvos studentų sąjungos mokymuose „Vadovauk“ pasakojo Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorius dr. Rytis Krušinskas. Ar NVO reikalingas suplanuotas biudžetas? Kiekvienai organizacijai, kuri savo veikloje vykdo finansines operacijas, ar tai būtų verslo įmonė ar viešoji įstaiga, biudžetavimas gali būti geru įrankiu valdyti savo procesus. Todėl į biudžetavimą (biudžeto planavimą, įgyvendinimo stebėseną, kontrolę) nereikėtų žiūrėti tik kaip į lentelių su skaičiais rinkinio parengimą. Į tai reikėtų žvelgti per savo veiklos procesų susidėstymą, kur turime aiškius atsakymus, kodėl tai darome, kaip darome ir kaip tai įvertiname savo turimais ištekliais. Kaip turėtų atrodyti pats planavimo procesas? Nuo ko pradėti? Biudžetavimas yra labiau sistemos, kuri padėtų valdyti veiklą, susikūrimas, o ne lentelių užsipildymas. Tam kad biudžetavimas būtų Skaityti plačiau

Mokymuose „Vadovauk“ – diskusijos apie aukštojo mokslo politiką ir organizacijos stiprinimą

Liepos 15–17 dienomis Varėnos rajone vyko Lietuvos studentų sąjungos (LSS) mokymai „Vadovauk“, skirti studentų savivaldų vadovams, ir LSS Tarybos posėdis. Visą savaitgalį kartu praleidę lyderiai diskutavo aktualiais aukštojo mokslo politikos klausimais ir įgyjo atstovavimo bei organizacijos valdymo žinių. Pasidalinta skirtingomis patirtimis Penktadienį ir šeštadienį vyko paskaitos bei praktiniai užsiėmimai apie organizacijos struktūrą, lyderio komunikaciją, biudžeto planavimą ir pokyčių valdymą.  Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos Studentų atstovybės prezidentė Goda Kiaunytė teigia, kad mokymai padėjo ne tik įgyti žinių, bet ir buvo puiki platforma pasidalinti patirtimi tarp studentų savivaldų: „Paskaitos apie biudžeto planavimą ir komunikaciją man buvo naudingiausios, tačiau visas mokymų turinys paskatino į veiklą pažiūrėti iš kitos pusės: lanksčiau ir kūrybingiau. Vyko daug gerų diskusijų, kurios padėjo susipažinti su kitų savivaldų veikla, suteikė motyvacijos ir noro panaudoti įgytas žinias.“ Tarybos posėdyje – dėmėsys apmokamoms praktikoms ir organizacijos stiprinimui Sekmadienį vykusiame Tarybos posėdyje savivaldų lyderiai išsakė savo nuomone apie LSS narystės strategiją Skaityti plačiau

Seime įteisintas alternatyvus kelias įstoti į aukštąją mokyklą

Nuo 2024 m. asmenys iš socialiai jautrios aplinkos, baigę trumpąsias studijas arba turintys darbo ar savanorystės patirties į aukštąją mokyklą galės stoti per papildomą konkursinę eilę. Jai bus skiriama 10 proc. valstybės finansuojamų studijų vietų. Lietuvos studentų sąjunga (LSS) tokį sprendimą sveikina ir tikisi, kad tai padės gerinant aukštojo mokslo prieinamumą. Alternatyvus stojimo kelias bus atvertas asmenims iš labai mažas pajamas gaunančių šeimų,  našlaičiams, turintiems neįgalumą. Taip pat profesinių mokyklų ir trumpųjų studijų absolventams bei turintiems praktinės ar darbinės veiklos patirties. Jiems bus keliami tokie patys akademinio pasirengimo reikalavimai kaip ir stojantiesiems per pirmąją eilę, tačiau papildoma konkursinė eilė suteiks palankesnes galimybes įstoti į valstybės finansuojamą studijų vietą.  „Apie alternatyvų būdą įstoti į aukštąją mokyklą Lietuvos studentų sąjunga (LSS) kalba jau ne vienerius metus ir tai yra vienas iš strateginių Sąjungos tikslų. Aukštasis mokslas turi būti vienodai prieinamas visiems, todėl tikime, kad papildoma konkursinė eilė paskatins tuos, kurie nesiryždavo siekti Skaityti plačiau

VIKO Studentų atstovybės prezidentės prioritetas – gyvi susitikimai su studentais

Viktorija Kurmanskytė – Vilniaus kolegijos studentų atstovybės (VIKO SA) prezidentė. Užimti šias pareigas bankininkystės studentę paskatino noras veikti studentų labui. Ji sako, kad norint padėti studentams, pirmiausia, reikia suprasti jų poreikius. Kviečiame susipažinti su Viktorija iš arčiau! Kaip sugalvojai prisijungti prie VIKO SA?  Prie SA prisijungiau pirmo kurso viduryje tapusi socialinių ir akademinių reikalų koordinatore. Į šią poziciją atėjau norėdama įgyti daugiau kompetencijų ir žinių, kaip veikia organizacija, ką joje galima nuveikti ir kiek jos nariai gali padaryti studentų labui. Ką veikei SA prieš tapdama prezidente?    Prieš tapdama VIKO SA prezidente, buvau fakultetinės Studentų atstovybės socialinių ir akademinių reikalų koordinatorė. Vėliau tapau centrinio biuro socialinių ir akademinių reikalų vadove. Kas tave paskatino kandidatuoti į šį postą?  Apie kandidatavimą į šią poziciją galvojau tik atėjusi į centrinį biurą, jaučiausi motyvuota: norėjau veikti studentų labui drauge su visa Studentų atstovybe. Apsispręsti man padėjo ir VIKO SA alumni, kurie išklausę mano idėjas ir Skaityti plačiau

Europos studentai išvien su Ukraina: ragina suteikti ES kandidatės statusą

Ukrainos studentų asociacija, bendradarbiaudama su Europos studentų sąjunga, parengė rezoliuciją, kurioje Europos sąjungos šalių lyderiai raginami suteikti ES kandidatės statusą Ukrainai.  Dokumente nurodoma, kad kelią europietiškų vertybių link Ukrainos žmonės pasirinko dar 2014 m. revoliucijos metu. Šį sieki, kaip šalies vystymosi tikslą, Konstitucijoje įtvirtino ir Aukščiausioji Rada. Be to, Ukraina yra sudariusi Asociacijos sutartį su Europos Sąjunga, kurioje numatyti būtini pokyčiai įvairiose valstybės srityse, siekiant galimybės įstoti į Europos Sąjunga. „Mes suprantame, koks svarbus šis sprendimas yra ukrainiečiams, tai aiškiai deklaruoja ir Ukrainos studentų asociacija, todėl su studentų sąjungomis iš 40 šalių aktyviai raginame valstybių lyderius Europos vadovų taryboje priimti teisingą sprendimą“, – teigia Lietuvos studentų sąjungos viceprezidentas Paulius Vaitiekus. Rezoliuciją dėl palaikymo suteikti Ukrainai ES kandidatės statusą Europos studentų sąjungoje patvirtinta vienbalsiai.

Lietuvoje studijuojantys ukrainiečiai stipendijas gaus ir vasarą

Vyriausybė pritarė papildomų 900 tūkst. eurų skyrimui ukrainiečių tikslinėms stipendijoms. Šis sprendimas leis užtikrinti paramą ir vasaros mėnesiais. Lietuvos studentų sąjunga (LSS) tokį sprendimą sveikina, tačiau atkreipia dėmesį, kad finansinė parama reikalinga ir prieš karą studijas Lietuvoje pradėjusiems Ukrainos piliečiams. Šiuo metu Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuoja beveik 400 ukrainiečių, atvykusių čia nuo Rusijos pradėto karo pradžios. Kas mėnesį jiems yra skiriama 300 eurų dydžio tikslinė stipendija.  „Džiugu, kad Ministerija išgirdo studentų sąjungos argumentus ir stipendiją ukrainiečiai gaus ir vasaros laikotarpiu. Galbūt, kai kam tai pasirodys nesuprantama, kadangi lietuviams stipendijos vasarą nėra mokamos, tačiau turime suvokti du dalykus. Pirma, studentų iš Ukrainos finansinė situacija yra labai sudėtinga. Antra, studijas jie pradėjo ne nuo mokslo metų ar semestro pradžios, todėl jos gali būti individualizuotos ir galimai tęsis ilgiau nei įprastai“, – apie situaciją pasakoja LSS Tarybos narė, Vytauto Didžiojo universiteto Studentų atstovybės prezidentė Ieva Vengrovskaja. Ji taip pat kelia klausimą, kodėl tikslinės Skaityti plačiau