Naujienos

Rugpjūčio 26–28 dienomis Klaipėdoje ir Šventojoje vyko Lietuvos studentų sąjungos (LSS) Asamblėja. Tai jau 23 metus vykstantis studentų lyderių susitikimas. Šiemet dėmesys skirtas aukštojo mokslo ateities vizijai ir globalių problemų sprendimui. Diskusijos apie aukštojo mokslo kokybę ir ateitį Asamblėjos metu dalyviai klausėsi 8 pranešimų ir dalyvavo 24 diskusijose apie organizaciją, atstovavimą studentams, studijų lankstumą ir kokybę. „Gimė daug minčių ir idėjų, Turbūt svarbiausia – kad universitetas nėra tik keturios sienos ir ateityje ši tendencija tik dar labiau išryškės. Aukštasis mokslas negali atsilikti nuo technologijų pažangos ir asmenybės elgesio pokyčių“, – sako LSS atstovė Gabrielė Šturmaitė. Jos teigimu, diskusijose akcentuota lanksčių, individualiems studentų poreikiams ir besikeičiančiai aplinkai pritaikytų studijų svarba: „Esame vieni iš valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ bendrakūrėjų. Norime, kad studentų, kurie ir kurs Lietuvos ateitį, idėjos, taptų strateginiais tikslais, kurie ir užtikrins aukštojo mokslo pažangą.“ Globalioms problemoms – studentiški sprendimai Antrąją renginio dieną vyko Europos parlamento darbo simuliacija. Asamblėjos Skaityti plačiau

Rugpjūčio 26–27 dienomis vyks tradicinė Lietuvos studentų sąjungos (LSS) Asamblėja „Ad bonum futurum“. Šiemet dėmesys bus skiriamas problemoms aukštąjame moksle ir ateities vizijoms. Renginyje dalyvaus studentų atstovai iš visos Lietuvos ir aukštojo mokslo politikos formuotojai. Aukštojo mokslo ateities vizijos Pirmąją renginio dieną vyks pranešimai ir diskusijos keturiomis temomis: organizacija, atstovavimas studentams, studijų lankstumas ir studijų kokybė. Jų metu bus siekiama identifikuoti aukštojo mokslo problemas ir ieškoti būdų, kaip jas spręsti ateityje. „Pats Asamblėjos pavadinimas, kuris lietuviškai reiškia geros ateities link, simbolizuoja, kad sieksime atrasti sprendimus ir pasiūlymus, kurie padėtų studentams ateityje. Kalbėsime apie studijų kokybę, grįžtamojo ryšio kultūrą akademinėje bendruomenėje, studijų lankstumą ir kokią įtaką tai gali turėti ateities kartoms,“ – teigia LSS Komunikacijos vadovė Gabrielė Šturmaitė. Socialinės dimensijos įgyvendinimas Ji tikina, kad diskusijose svarbios bus ir įvairių studijų pakopų bei studentų, turinčių individualių poreikių galimybės gauti kokybišką išsilavinimą ir būtinas socialines garantijas: „Lietuvoje įstatymu įteisinus socialinės dimensijos sąvoka turime Skaityti plačiau

Skelbiama paskolos gavėjų prašymų teikimo pradžią valstybės remiamoms paskoloms 2022 m. rudens semestrą gauti. Studentai prašymus internetu pateikti gali nuo rugpjūčio 22 d. 8 val. iki rugsėjo 19 d. 15 valandos. Rudenį teikiamos visų rūšių paskolos. Valstybės remiamos paskolos studijų kainai sumokėti dydis negali viršyti studento už einamuosius studijų metus mokamos studijų kainos ar jos dalies,  teikiamos paskolos gyvenimo išlaidoms dydis negali viršyti – 3 680 Eur. Paskolos suma dalinėms studijoms pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis per vienus studijų metus negali viršyti 2 760 Eur. Numatoma studentų, kuriems siūloma sudaryti paskolų sutartis, sąrašų tvirtinimo data – spalio 3 d. 2022 m. spalio 4 d.  prisijungę prie sistemos, kurioje pildė paskolos gavėjo prašymą, studentai galės pasitikrinti, ar jiems siūloma sudaryti valstybės remiamos paskolos sutartį. 2022 m. valstybės remiamas paskolas teikia „SWEDBANK“, AB bankas. Sutarčių pasirašymas banke vyks nuo 2022 m. spalio 4 d. iki 2022 m. spalio 31 d. Atkreipiamas dėmesys, kad netinkamai vykdomi Skaityti plačiau

Didžiuosiuose miestuose kylant būsto nuomos kainoms, prieinamiausia alternatyva studentui – gyvenimas aukštosios mokyklos bendrabutyje. Kaina jame svyruoja nuo maždaug 50 iki 150 eurų, priklausomai nuo kambario tipo ir bendrabučio būklės. Nors kaina nesikandžioja, nemaža dalis studentų vengia gyvenimo bendrabutyje dėl poreikių neatitinkančių sąlygų. Viešojoje erdvėje vis dar galima išvysti įvairius įrašus ar straipsnius apie tragikomiškas bendrabučių gyvenimo sąlygas: krentančios lubos, pelėsis, tapęs interjero dalimi, bei kambario apdaila, nesikeičianti nuo bendrabučio pastatymo dienos. „Galime pasidžiaugti, kad bendrabučiai modernėja, keičiasi, tačiau studentų apgyvendinimas vis dar išlieka infrastruktūros tobulinimo prioritetų apačioje. Tai galima laikyti ir bandymu pasinaudoti studentų padėtimi, kai nėra kito pasirinkimo ir tenka taikstytis su prastomis sąlygomis“, – situaciją komentuoja Lietuvos studentų sąjungos (LSS) socialinių ir akademinių reikalų vadovė Joana Jasilionytė. Tam, kad būtų galima nustatyti, ar aukštųjų mokyklų apgyvendinimo sąlygos atitinka bent minimalius reikalavimus, LSS parengė Bendrabučio kokybės standarto kūrimo gaires. „Tai yra dokumentas, kuris kiekvienai studentų savivaldai padės identifikuoti Skaityti plačiau

Ignas Vytautas Kargaudas – ne tik Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos (LKA) Tarptautinių santykių programos studentas, bet ir šios aukštosios mokyklos Studentų atstovybės (SA) prezidentas. Jis tikina, kad prisiimdamas šią atsakomybę žinojo, jog LKA SA prezidento pozicija įpareigoja prasmingai veiklai ir atsakomybei už kariūnų gerovę. Kviečiame su Ignu Vytautu susipažinti iš arčiau! Kodėl nusprendei studijuoti LKA? Visą gyvenimą mane domino karyba ir istorija. Kambaryje, kuriame gyvenau būdamas vaikas, iš trijų knygų lentynų bent dvi buvo skirtos knygoms apie karines kampanijas, mūšius, ginklus, valstybių, imperijų, žmonių istorijas ir panašiai. Likus metams iki stojimo į LKA atlikau 9 mėnesių tarnybą kariniame dalinyje, kuriame kažkada tarnavo mano prosenelis. Norėjau iš arčiau susipažinti su šauktinio kasdienybe. Galiausiai, po šaukimo įstojau į akademijos tarptautinių santykių studijas, kurios idealiai atitinka mane dominančius dalykus. Kodėl nusprendei ateiti į SA? Mano pažintis su LKA SA buvo ganėtinai atsitiktinė. Kai dar buvau pirmakursis, SA ieškojo studentų atstovo iš Skaityti plačiau

Pavasario sesijoje Seimo priimti įstatymų pakeitimai pagerins užsienio studentų teisinę padėtį. Pasak Lietuvos studentų sąjungos (LSS) Kokybės užtikrinimo vadovo Pauliaus Kučo, dėmesio studentų iš užsienio pritraukimui ir integracijai reikėtų skirti dar daugiau. Tai padėtų ne tik didinti šalies tarptautiškumą ir aukštosioms mokykloms gauti papildomas pajamas, bet ir užpildyti tuščias darbo vietas. Panaikintas darbo valandų ribojimas Seimui priiėmus Užsieniečių teisinės padėties ir rinkliavos įstatymų pakeitimus panaikintas ribojimas bakalauro pakopoje studijuojantiems užsieniečiams dirbti ne daugiau kaip 20 valandų per savaitę, supaprastinta laikino leidimo gyventi išdavimo tvarka ir perpus sumažinta rinkliava už jo išdavimą. Užsieniečiams nebereikės kreiptis dėl vizos. Laikiną leidimą gyventi jie galės gauti iš karto, dar net neatvykę į Lietuvą. Procesai vyks greičiau – laikino leidimo gyventi dėl studijų arba darbo po studijų reikės laukti nebe 3, o 2 mėnesius.  „Pokyčius vertiname teigiamai. Svarbu, kad jie yra orientuoti ne tik į bakalauro, bet ir aukštesnių pakopų studentus. Pavyzdžiui, doktorantams laikinas leidimas Skaityti plačiau

Aukštosios mokyklos jau skelbia būsimų magistrantų sąrašus, tačiau Lietuvoje pasirenkančių aukštesnės pakopos studijas procentas nesiekia Europos vidurkio. Tai reiškia, kad kritiškai trūksta potencialių mokslininkų. Seime pakeitus Mokslo ir studijų įstatymą žadama, kad situacija keisis. Studentų ir jaunųjų mokslininkų atstovai mano, kad pokyčiai įmanomi, jei daugiau dėmesio bus skiriama socialiniams klausimams. Svarbu ne tik akademinė, bet ir socialinė gerovė Kaip rašoma Lietuvos studentų sąjungos (LSS) pranešime, šiuo metu tyrėjų masės problema mūsų šalyje yra kritinė. Gabiausiam jaunimui mokslininko karjera neatrodo patraukli, o ir pasirinkę doktorantūros studijas, neretai jas nutraukia neįgyję mokslų daktaro laipsnio. Tyrimų duomenimis, Lietuvoje doktorantūrą baigia perpus mažiau studentų nei vidutiniškai Europos sąjungoje, o finansavimas, skiriamas vienam tyrėjui – netgi tris kartus mažesnis. „Pakeitus Mokslo ir studijų įstatymą numatoma didinti finansavimą mokslinei veiklai ir eksperimentinei plėtrai. Tai yra sveikintinas žingsnis, tačiau neretai pamirštama, kad doktoranto gyvenimas neapsiriboja tik akademine veikla – siekiant pragyventi jam reikalinga tiek finansinė parama, tiek Skaityti plačiau

Nevyriausybinių organizacijų (NVO) tikslas yra ginti visuomenės interesą ir kurti viešąją gerovę. Dėl to įgyvendinamos įvairios veiklos, projektai, tyrimai ir kitos iniciatyvos, kurioms reikalingas finansavimas. Kaip tvariai planuotis savo biudžetą ir ar išvis jo reikia Lietuvos studentų sąjungos mokymuose „Vadovauk“ pasakojo Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorius dr. Rytis Krušinskas. Ar NVO reikalingas suplanuotas biudžetas? Kiekvienai organizacijai, kuri savo veikloje vykdo finansines operacijas, ar tai būtų verslo įmonė ar viešoji įstaiga, biudžetavimas gali būti geru įrankiu valdyti savo procesus. Todėl į biudžetavimą (biudžeto planavimą, įgyvendinimo stebėseną, kontrolę) nereikėtų žiūrėti tik kaip į lentelių su skaičiais rinkinio parengimą. Į tai reikėtų žvelgti per savo veiklos procesų susidėstymą, kur turime aiškius atsakymus, kodėl tai darome, kaip darome ir kaip tai įvertiname savo turimais ištekliais. Kaip turėtų atrodyti pats planavimo procesas? Nuo ko pradėti? Biudžetavimas yra labiau sistemos, kuri padėtų valdyti veiklą, susikūrimas, o ne lentelių užsipildymas. Tam kad biudžetavimas būtų Skaityti plačiau

Liepos 15–17 dienomis Varėnos rajone vyko Lietuvos studentų sąjungos (LSS) mokymai „Vadovauk“, skirti studentų savivaldų vadovams, ir LSS Tarybos posėdis. Visą savaitgalį kartu praleidę lyderiai diskutavo aktualiais aukštojo mokslo politikos klausimais ir įgyjo atstovavimo bei organizacijos valdymo žinių. Pasidalinta skirtingomis patirtimis Penktadienį ir šeštadienį vyko paskaitos bei praktiniai užsiėmimai apie organizacijos struktūrą, lyderio komunikaciją, biudžeto planavimą ir pokyčių valdymą.  Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos Studentų atstovybės prezidentė Goda Kiaunytė teigia, kad mokymai padėjo ne tik įgyti žinių, bet ir buvo puiki platforma pasidalinti patirtimi tarp studentų savivaldų: „Paskaitos apie biudžeto planavimą ir komunikaciją man buvo naudingiausios, tačiau visas mokymų turinys paskatino į veiklą pažiūrėti iš kitos pusės: lanksčiau ir kūrybingiau. Vyko daug gerų diskusijų, kurios padėjo susipažinti su kitų savivaldų veikla, suteikė motyvacijos ir noro panaudoti įgytas žinias.“ Tarybos posėdyje – dėmėsys apmokamoms praktikoms ir organizacijos stiprinimui Sekmadienį vykusiame Tarybos posėdyje savivaldų lyderiai išsakė savo nuomone apie LSS narystės strategiją Skaityti plačiau

Nuo 2024 m. asmenys iš socialiai jautrios aplinkos, baigę trumpąsias studijas arba turintys darbo ar savanorystės patirties į aukštąją mokyklą galės stoti per papildomą konkursinę eilę. Jai bus skiriama 10 proc. valstybės finansuojamų studijų vietų. Lietuvos studentų sąjunga (LSS) tokį sprendimą sveikina ir tikisi, kad tai padės gerinant aukštojo mokslo prieinamumą. Alternatyvus stojimo kelias bus atvertas asmenims iš labai mažas pajamas gaunančių šeimų,  našlaičiams, turintiems neįgalumą. Taip pat profesinių mokyklų ir trumpųjų studijų absolventams bei turintiems praktinės ar darbinės veiklos patirties. Jiems bus keliami tokie patys akademinio pasirengimo reikalavimai kaip ir stojantiesiems per pirmąją eilę, tačiau papildoma konkursinė eilė suteiks palankesnes galimybes įstoti į valstybės finansuojamą studijų vietą.  „Apie alternatyvų būdą įstoti į aukštąją mokyklą Lietuvos studentų sąjunga (LSS) kalba jau ne vienerius metus ir tai yra vienas iš strateginių Sąjungos tikslų. Aukštasis mokslas turi būti vienodai prieinamas visiems, todėl tikime, kad papildoma konkursinė eilė paskatins tuos, kurie nesiryždavo siekti Skaityti plačiau