Naujienos

Birželio 15-16 dienomis vyko LSS Tarybos mokymai „Vadovauk“, kuriuos vainikavo sekmadienį įvykęs Tarybos posėdis. Pirmąją mokymų dieną dalyviai pradėjo baidarių žygiu Plaukdami po du jie diskutavo apie studentiško judėjimo prasmę ir esmę, sprendė įvairias studentų problemas, dalinosi gerąja ir blogąja patirtimi bei kalbėjosi apie įvaizdžio formavimą. Antroji diena buvo skirta dviems pagrindinėms temoms – komandos valdymui bei aukštųjų mokyklų finansavimo modeliui KTU SA Alumnas Povilas Verbyla pristatė pirmąją – kodėl svarbu pažinti savo komandos narius ir jais pasitikėti. Taip pat buvo aptarti klausimai, kaip įkvėpti narius, kodėl žmonės išeina iš savivaldos ir kaip užkirsti tam kelią? Kaip deleguoti darbus ir užtikrinti tęstinumą pabaigus kadenciją? Darniai ir kokybiškai veikianti komanda padeda pasiekti geriausių rezultatų, todėl svarbu, kad studentų savivaldos prezidentas mokėtų ją tinkamai išsirinkti ir įkvėpti, o baigus kadenciją ateitų ne mažiau motyvuoti žmonės, tęsiantys pradėtus darbus. Apie aukštųjų mokyklų finansavimo modelį kalbėjo LSS Alumnas Artūras Šaltis. Su studentų lyderiais jis diskutavo Skaityti plačiau

Birželio 12 d. Lietuvos studentų sąjungos viceprezidentai Kasparas Nacius ir Viktorija Žilinskaitė bei aukštųjų mokyklų atstovai dalyvavo susitikime – diskusijoje su Lygių galimybių kontroliere ir tarnybos darbuotojais dėl seksualinio priekabiavimo problemos aukštosiose mokyklose. Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė išreiškė susirūpinimą, kad aukštosiose mokyklose trūkstą patvirtintos tvarkos, kaip vykdyti įvairių priekabiavimo formų prevenciją, ką daryti, kai pažeidžiamos studento, akademinio ar administracinio personalo teisės. Ji atkreipė dėmesį ir į studentų, atvykstančius mokytis ne tik iš Europos Sąjungos, bet ir kitų valstybių, apsaugos poreikį. Aukštųjų mokyklų atstovai nori pagerinti savo studentų ir darbuotojų apsaugą. Jie svarstė galimybę prevenciją ir išsamią skundų dėl (seksualinio) priekabiavimo bei diskriminacijos tvarką įtraukti į dabar rengiamas universitetų ir kolegijų etikos kodeksų gaires. Diskusijos metu buvo pristatytos rekomendacijos, kurios padėtų gerinti studentų ir darbuotojų apsaugą: Aiškūs apibrėžimai. Universitetai ir kolegijos turėtų aiškiai įsivardyti, ką laiko priekabiavimu, seksualiniu priekabiavimu ir diskriminacija. Situacijos analizė. Aukštųjų mokyklų specialistai turėtų periodiškai vykdyti esamos Skaityti plačiau

Nuo šiol baigus studijas vienoje Baltijos šalyje ir norint toliau studijuoti kitoje, aukštojo mokslo diplomas bus pripažįstamas automatiškai. Birželio 8 d. Vilniuje vykstančio 24-ojo Baltijos šalių švietimo ir mokslo ministrų susitikimo metu Estijos, Latvijos ir Lietuvos ministrai pasirašė susitarimą dėl su aukštuoju mokslu susijusių kvalifikacijų automatiško akademinio pripažinimo. Automatinis diplomų pripažinimas – tai iniciatyva, kurią skatina Europos Komisija, siekdama palengvinti judumą  ir sudaryti daugiau švietimo galimybių bei suteikti daugiau galių jaunimui. „Automatinis diplomų pripažinimas yra vienas iš šiuo metu aktualių Bolonijos proceso tikslų, todėl iš tiesų džiugu, jog Baltijos šalys pasirašė šį susitarimą ir nuo šiol studentų mobilumas regione tikrai taps paprastesnis bei sklandesnis. Tikimės, kad tai taps pavyzdžiu ir kitoms šalims ar regionams, kurie dar neturi panašių susitarimų,“ – komentavo Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Eigirdas Sarkanas. Veikiant pagal pasirašytą sutartį, trijose šalyse bus automatiškai pripažįstami jose išduoti vidurinio ir aukštojo mokslo diplomai. Įvykusios reformos šalyse ir naudojamos skaidrumo priemonės Skaityti plačiau

Birželio 1 d. vyko Švietimo mainų ir paramos fondo ERASMUS+ programos projekto „Į studentą orientuoto mokymosi, mokymo ir pasiekimų vertinimo dermė“ konferencija. Projekto tikslas – peržiūrėti šią temą iš institucijos, dėstytojo ir studento perspektyvų bei parengti rekomendacijas, kuriomis galėtų vadovautis aukštųjų mokyklų (AM) bendruomenės, inicijuodamos pokyčius. Projekto rekomendacijos pateiktos taip pat trimis lygmenimis – instituciniu, dėstytojo ir studento. Institucinis lygmuo – vertinimo kultūros formavimo perspektyva AM svarbu sukurti kultūrą, kuri būtų pagrįsta kertiniais principais – tinkamumu (tikslingumo principas), patikimumu (objektyvumo principas)  ir teisingumu (lygių teisių principas). Visuotinis principų įdiegimas AM, kartu inicijuojant dėstytojo ir studento dialogą studijų proceso metu, kai jis yra vertinamas, padės aukštosioms mokykloms sukurti pagrindą į studentą orientuoto mokymo ir mokymosi atsiradimui. AM turi susikurti pasiekimų ir studijų rezultatų vertinimo kultūrą ir aiškią jos komunikacijos strategiją, kad studentai nuo pažinties su dėstytoju dienos žinotų, kokia kultūra ir vertybės vyrauja AM ir koks yra dėstytojo vaidmuo studento ugdymo Skaityti plačiau

Šiandien, birželio 1 d., prasideda bendrasis priėmimas į šalies universitetus ir kolegijas. Jame šiemet dalyvauja 36 aukštosios mokyklos: 17 universitetų ir 19 kolegijų. Prašymus stojantieji kviečiami teikti per Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) Bendrojo priėmimo informacinę sistemą iki liepos 23 d. 12 val. Kur siūloma studijuoti, stojantieji sužinos liepos 26 d. prisijungę prie savo elektroninio prašymo informacinėje sistemoje, taip pat bus siunčiami laiškai stojančiųjų nurodytu elektroninio pašto adresu. Primename, kad šiemet abiturientams, siekiantiems valstybės finansuojamų studijų aukštosiose mokyklose, kilsteltas mažiausias konkursinis balas: universitetuose 3,6 balo, kolegijose – 2 balai. Taip pat nustatyta matematikos valstybinio brandos egzamino kartelė pretenduojantiems stoti į socialinių, tiksliųjų ar gamtos mokslų valstybės finansuojamas studijų vietas – egzaminas turi būti išlaikytas ne žemesniu nei 25 balų įvertinimu. Universitetinėse studijų programose privalomas lietuvių kalbos ir literatūros valstybinis brandos egzaminas, o norintiems studijuoti kolegijose pakanka laikyti mokyklinį. Tiek universitetuose, tiek kolegijose privalomas B1 lygiu išlaikytas anglų, vokiečių Skaityti plačiau

Šiandien (gegužės 31 d.) Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Eigirdas Sarkanas dalyvavo Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) posėdyje. Jo metu LKDK išsirinko naująjį prezidentą – Kauno technikos kolegijos direktorių Nerijų Varną. N. Varnas sakė sieksiantis sustiprinti kolegijų sektoriaus pozicijas Lietuvos aukštojo mokslo politikos formavime, ypatingai – tiesiogiai su kolegijomis susijusiais klausimais. Taip pat LKDK posėdžio metu buvo trumpai pristatytas į studentą orientuotų studijų projektas, kurio finalas jau rytoj – „Į studentą orientuoto mokymosi, mokymo ir pasiekimų vertinimo dermė“ konferencijoje. Į šį projektą aktyviai įsitraukė ir Lietuvos studentų sąjungos atstovai. Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atstovai LKDK posėdžio dalyviams pristatė jau vykstančią kolegijų vertinimo darbo grupę, kurios vienas narių taip pat yra ir LSS prezidentas E. Sarkanas.  ŠMM kolegijų direktoriams ir dalyviams papasakojo, kaip bus atliekamas reguliaraus studijų krypčių vertinimas, apie kurį daugiau informacijos turėtume sulaukti jau netrukus.    

Gegužės 24 – 25 dienomis Prancūzijoje, Paryžiuje vyko Bolonijos proceso šalių ministrų konferencija, kurioje dalyvavo ir Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Eigirdas Sarkanas. Konferencijoje 48 šalių atstovai pasirašė Paryžiaus komunikatą, apibrėšiantį dviejų artimiausių metų šalių partnerystės siekius. Vienas iš Europos aukštojo mokslo erdvės valstybių (EHEA) tikslų – sukurti bendrą sistemą „Peer suppport“, kuri leistų mokytis iš kitų valstybių patirčių specifinėse temose ar užimti mokančiojo vaidmenį. Kas 2-3 metus vykstančioje EHEA konferencijoje šiemet buvo apžvelgiami tarptautinės partnerystės platformos dviejų paskutinių metų pasiekimai, diskutuojama apie socialinę aukštojo mokslo dimensiją, studijų kokybės užtikrinimą, mokymo ir mokymosi inovacijas bei studentų ir dėstytojų mobilumą. „EHEA ministrų patvirtintas Bolonijos komunikatas į Bolonijos procesą žiūri per pozityvią prizmę, mato jo progresą, ypatingai aukštojo mokslo kokybės užtikrinime. Nepaisant to, Europos studentų sąjungos, tuo pačiu ir mūsų – Lietuvos studentų sąjungos – nuomone, pastaraisiais metais Bolonijos procesas stagnavo. Tai reiškia, jog ateinantys dveji metai privalo būti kur kas ambicingesni, ypatingai, Skaityti plačiau

Valstybinis studijų fondas (toliau – Fondas) skelbia studijų užsienyje finansavimo konkursą. Nuo 2018 m. gegužės 24 d. iki birželio 13 d. (imtinai) asmenys, įstoję (pakviesti studijuoti) arba jau studijuojantys pasauliniuose aukštųjų mokyklų reitinguose pripažintose užsienio valstybių aukštosiose mokyklose, patenkančiose tarp pirmųjų 100 aukštųjų mokyklų bent viename iš trijų pasaulinių reitingų (Times Higher Education World University Rankings, QS World University Rankings, Academic Ranking of World Universities (ARWU)), gali teikti prašymus paramai gauti. Asmuo gali pateikti tik vieną prašymą (gali būti finansuojama tik viena studijų programa). Parama gali būti skiriama studijų kainai sumokėti bei pragyvenimo išlaidoms užsienio valstybėje padengti. Asmenų, priimtų į pirmą kursą, studijoms užsienyje parama skiriama visam studijų laikotarpiui. Jeigu parama skiriama jau studijuojantiems asmenims, ji mokama nuo to kurso, kuriame studijuodamas asmuo gauna paramą. Primename, kad parama galės būti skiriama Lietuvos piliečiams, taip pat kitų Europos Sąjungos valstybių narių, Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių piliečiams, dirbantiems ir (arba) turintiems teisę nuolat gyventi Lietuvoje, ir Skaityti plačiau

Nors studentai yra itin laukiami darbdavių, remiantis 2018 metų pradžioje LSS atlikto socialinės dimensijos tyrimo rezultatais, daugiau nei pusė dirbančių studentų (55 proc.) teigia, kad darbas  kenkia jų studijų rezultatams. Tas pats tyrimas atskleidė, jog 6 iš 10 studentų dirba tam, kad išgyventų, tik pusė bakalauro studentų mano, kad jų darbas suteikia naudingos darbinės patirties. Apie tai šiandien Vilniaus universiteto radijo laidoje „Per studento prizmę“ kalbėjo LSS viceprezidentė Viktorija Žilinskaitė. Pokalbyje dalyvavo ir VU Komunikacijos fakulteto studentas Ąžuolas Radzevičius. Jis yra laisvai samdomas darbuotojas – freelancer’is. Pats Ąžuolas teigė dirbantis dėl to, kad jam patinka, o pinigai esą reikalingi tam, kad turėtų savo laisvę. Paklaustas, kaip sekasi derinti darbą ir studijas, ar nuo to nukenčia akademiniai rezultatai, studentas atsakė, jog jei jo prioritetas būtų gerai baigti universitetą, dirbti neitų, kadangi tai tikrai atsiliepia pasiekimams.  Nors Ąžuolas dirba ne visą darbo dieną, vis tiek yra priverstas praleisti dalį paskaitų. Tuo tarpu Skaityti plačiau

Gegužės 10 d. Lietuvos studentų sąjungos (LSS) viceprezidentė Viktorija Žilinskaitė dalyvavo projektų „Studijas reglamentuojančių aprašų sistemos plėtra“ ir „Lietuvos kvalifikacijų sistemos plėtra“ dermės komisijos posėdyje. Jo metu buvo pristatytas pagrindinis šios komisijos siekis – naudingi ir veikiantys profesiniai standartai („Lietuvos kvalifikacijų sistemos plėtra“ atžvilgiu) bei studijų krypčių aprašai, atspindintys tuos standartus („Studijas reglamentuojančių aprašų sistemos plėtra“ atžvilgiu). Yra siekiama, kad naujai parengti dokumentai ne tik užfiksuotų esamą kompetencijų/studijų rezultatų poreikį, bet skatintų kūrybiškumą ir ateities poreikių modeliavimą. Dermės komisijos ketinimai yra itin reikšmingi ne tik siekiant sukurti sinergiją Lietuvos aukšojo mokslo kokybės užtikrino srityje, bet ir sutelkiant dėmesį į valstybinį reglamentavimą. Svarbu tai, jog reglamentavimas sukurtų dermę tarp aukšųjų ir profesinių mokyklų ruošiamų specialistų ir realaus viešojo bei privataus sektoriaus specialistų poreikio. Kokybės užtikrinimas aukštojo mokslo srityje Tam, kad aukštojo mokslo kokybė būtų užtikrinta, pirmiausia svarbu išsiaiškinti pačių studentų nuomonę apie jų studijas. Birželio mėnesį LSS atliks nepriklausomą tyrimą „Studijas Skaityti plačiau