Preloader

Naujienos

Prisijunk prie mūsų: ieškome Lietuvos studento pažymėjimo projekto vadovo(-ės)

Prisijunk prie veržlios Lietuvos studentų sąjungos komandos ir kurk tai, ką savo rankose laiko bene kiekvienas Lietuvos studentas! Ieškome Lietuvos studento pažymėjimo (LSP) projekto vadovo (-ės). Ką veiksi? Organizuosi su LSP gyvavimo ciklu susijusius techninius ir organizacinius darbus Konsultuosi studentus sudėtingose situacijose Konsultuosi Lietuvos studentų sąjungos (LSS) partnerius LSP administravimo klausimais Prižiūrėsi lsp.lt sistemą Administruosi LSS apklausų sistemą, organizuosi apklausų techninį įgyvendinimą Administruosi LSP informacinę sistemą bei jos vartotojus Atliksi LSP išdavimo sistemos analizę Integruosi Europos studento pažymėjimą į LSP Būsi atsakingas už LSP skaitmenizavimą Ko tikimės? Vadybinių žinių ir įgūdžių Bent minimalių gebėjimų administruoti duomenų bazes (MySQL, PostrgeSQL) ir Linux serverius bei programuoti C# programavimo kalba Atsakomybės ir noro mokytis Ką siūlome? Judėjimą tikslų link su jaunais ir draugiškais žmonėmis Lankstų ir su studijomis suderinamą darbą pilnu etatu Galimybę realizuoti save ir savo idėjas Asmeniniam tobulėjimui skirtą biudžetą Hibridinį darbo modelį, kurį galėsi laisvai planuotis savarankiškai Atlyginimą nuo 1009,64 Skaityti plačiau

LSS Alumni Aistė Stalmokaitė: studentiško judėjimo problemos išlieka tos pačios, keičiasi tik aplinkybės

„Mūsų pozicija buvo stiprinti universitetą tose srityse, kur jis ir yra stiprus, o kas neefektyvu – atsisakyti. Apie tai kalbėjome garsiai“, – taip apie vadovavimą Klaipėdos universiteto Studentų sąjungai (KUSS) kalba Lietuvos studentų sąjungos (LSS) alumni Aistė Stalmokaitė. Iš pradžių į studentų atstovus ji žiūrėjo skeptiškai, tačiau dabar studentiškam judėjimui yra dėkinga už patirtis ir sutiktus žmones.  Nuo ko prasidėjo tavo kelionė LSS ir kaip ji klostėsi? Tikriausiai reikėtų labai atvirai pripažinti, kad niekada nedegiau noru įsitraukti į studentišką judėjimą, bet atsidūriau tarp tinkamų žmonių, kurie tuo metu manyje kažką pastebėjo, ko pati nemačiau. Taip atėjau į savo fakulteto studentų atstovybę, su kolegų palaikymu ir raginimu vis ėmiausi daugiau atsakomybių, lindau ten, kur nesuprantu, bet buvo įdomu. Galiausiai su lygiai tokiu pačiu nusiteikimu atsidūriau KUSS prezidentės pozicijoje. Jau tada mintis, kad tik pradėjus studijuoti apeidavau studentų atstovus, galvodama, kad „čia šitie, kur motyvacinius žaidimukus žaidžia“ ir vėliau pati atstovavau studentams, Skaityti plačiau

Kaip studentų atsiskaitymus keičia dirbtinis intelektas?

Studentai aukštosiose mokyklose vis dar įprastai atsiskaito tradiciniais būdais: rašto darbai, referatai, testai. Lietuvos studentų sąjunga kelia klausimą, kiek šie metodai dar yra aktualūs, kai vis labiau populiarėja dirbtinis intelektas. Vertinamas žodžių kiekis, o ne turinys Aukštosiose mokyklose atsiskaitymai vyksta vienu metu: kolokviumų  / egzaminų sesijos, cikliniai atsiskaitymai. Dėl šios priežasties studentams užgriūna didelis krūvis darbų. Galima nuspėti, kad kyla pagunda naudotis dirbtinio intelekto įrankiais. Technologinė aplinka smarkiai pasikeitė, tačiau vis dar yra taikomi senieji atsiskaitymų metodai aukštosiose mokyklose. „Yra išlikęs įsivaizdavimas, kad žinios priklauso ne nuo to, ką parašai, o kiek parašai“, – pastebi LSS atstovė Gabrielė Jarošiūnaitė. Sąjungos atstovė teigia, kad atsiskaitymo formos turi keistis, nes dirbtinis intelektas palengvina užduotis: „Atsiskaitymas, kaip 10 puslapių referatas, nežadina studento susidomėjimo ir mąstymo, todėl turinio generavimo įrankiai yra patogūs, nes nereikia ilgai sėdėti ir ieškoti informacijos. Dirbtinio intelekto įrankiai padeda informaciją paversti sklandžiu tekstu ir studentas gali greitai parašyti tekstą, neįdėdamas Skaityti plačiau

Studentų savivaldų atstovai ir aukštojo mokslo ekspertai rinksis Lietuvos studentų sąjungos Asamblėjoje

Rugpjūčio 25-27 dienomis Lietuvos pajūryje vyks tradicinis Lietuvos studentų sąjungos (LSS) renginys  – Asamblėja „Laisvi kurti – drąsūs keisti“. Renginyje dalyvauja aukštųjų mokyklų studentų savivaldų lyderiai bei aukštojo mokslo ekspertai. Asamblėjos metu dalyviai diskutuoja aukštojo mokslo temomis, gilinasi į dabartines studentų problemas bei formuoja Sąjungos ateities pozicijas ir vizijas. Asamblėja – naujų idėjų atspirties taškas LSS Asamblėja prasidės Konferencija, kurios metu bus tvirtinamos Sąjungos ataskaitos ir kiti svarbūs klausimai. Po Konferencijos dalyviai dalyvaus pranešimuose ir diskusijose apie studentų atstovybės veikimą, atstovavimą studentams, lyderių auginimą savanoriškoje organizacijoje.  „Veikiant savanoriškoje organizacijoje labai svarbu prisiminti, kodėl tai darai ir, kokią įtaką gali turėti organizacija aukštosios mokyklos ar net nacionaliniu lygmeniu. Kiekvienais metais Asamblėja įneša į Sąjungą naujų idėjų, problemų, į kurias reikia atkreipti dėmesį. Todėl tai yra ypatingai svarbus renginys ne tik mums, kaip Sąjungai, bet ir Lietuvos aukštajam mokslui“, – teigia LSS išorinės komunikacijos specialistė Gabrielė Jarošiunaitė. Bus dirbama ir dirbtinio intelekto Skaityti plačiau

LSS atkreipia būsimų studentų dėmesį: nesirinkite studijų tik pagal pavadinimą

Įsibėgėjus prašymų studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose teikimui, Lietuvos studentų sąjunga (LSS) ragina būsimus studentus rinktis atidžiai ir nesivadovauti tik matoma reklama. Sąjunga primena, kad Valstybės kontrolės duomenimis, viena iš pagrindinių studijų nutraukimo priežasčių yra būtent netinkamas studijų krypties pasirinkimas. Ragina neskubėti Pasak LSS prezidento Pauliaus Vaitiekaus, priimant sprendimus dėl studijų sudėtinga nepasimesti tarp spalvingų ir skambių reklamų ar nuomonės formuotojų raginimų rinktis vieną ar kitą aukštąją mokyklą: „Gali tekti pasukti galvą, ypač, jei žmogus yra jaunas ir nėra tikras, ką norėtų veikti ateityje. Jeigu neužtikrintumo yra labai daug, galbūt verta rinktis laisvus metus ir paieškoti sau artimos veiklos. Pas mus gajus žalingas stereotipas, kad aukštojo mokslo diplomą būtina įgyti jauname amžiuje, nors žmogus gali būti tam nepasiruošęs ir nepasiimti iš studijų to, ką jos gali duoti.“ Verta pasidomėti atidžiau Visgi, jei nusprendžiama pildyti prašymą, P.Vaitiekus kviečia atkreipti dėmesį į kelis svarbius dalykus.  „Visų pirma, įvairiose socialinių tinklų grupėse galima pasidomėti, Skaityti plačiau

LSS Alumni Evaldas Striaukas: grįžus iš Sąjungos susitikimų supranti, kad gali nuversti kalnus

Evaldas Striaukas – buvęs Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos prezidentas ir aktyvus Lietuvos studentų sąjungos (LSS) Alumni. Jis teigia, kad buvimas Sąjungoje padėjo atrasti naujas galimybes ir išlipti iš savo studentų savivaldos sultinio. Interviu jis E. Striaukas dalijasi apie motyvaciją bei nuotykius, pasibaigusius lipimu pro bendrabučio langą. Kas tave paskatino prisijungti prie studentų atstovybės veiklos ir kaip klostėsi visa kelionė organizacijoje? Mano kelionė panašiose veiklose prasidėjo dar vaikystėje, vėliau tęsėsi pagrindinės mokyklos, gimnazijos moksleivių savivaldoje, prisidėjau prie Lietuvos moksleivių sąjungos MSIC steigimo. Besiformuojančiam paaugliui tai tapo iššūkiu ir galimybes formuojančia patirtimi, kurios metu mokėmės, atstovavome, inicijavome ir perlipome prieš tai regiono paaugliui neįtikimai atrodžiusius slenksčius. Įsitraukimas į studentų atstovybės veiklą buvo vienas iš punktų, kurį žinojau, kad įgyvendinsiu tik pradėjęs studijuoti, o kelionė savivaldoje priminė smagaus sekmadienio filmo protagonisto istoriją, kad ir kaip banalokai tai skambėtų. Turėdamas organizacinės patirties ir per gap year‘ą savarankiškumo įgavęs savivaldoje dėjau didelius žingsnius atsakomybių Skaityti plačiau

Patvirtinti aukštojo mokslo socialinės dimensijos plėtros prioritetai

Birželio 5 dieną Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) patvirtino socialinės dimensijos plėtros dokumentą, kuriuo siekiama jautrioms socialinėms grupėms užtikrinti kokybiškas sąlygas studijuoti. Planas apima visuomenės grupes, kurios yra iš jautrios socialinės-ekonominės aplinkos, turinčios individualių poreikių, kylančių dėl negalios, bei vyresnio amžiaus stojantieji į aukštąsias mokyklas. Šios grupės susiduria su socialiniais, geografiniais, finansiniais, akademiniais, informacijos prieinamumo ir su visuomenės požiūriu susijusiais iššūkiais. Įvardintos visuomenės grupės, patenkančios į socialinės dimensijos planą Lietuvos studentų sąjungos (LSS) viceprezidentė Ieva Vengrovskaja džiaugiasi, kad patvirtintame dokumente nurodyta, kokie svarbiausi prioritetai yra iškeliami, norint įgyvendinti socialinę dimensiją aukštajame moksle ir, kokios studentų grupės patenka socialinės dimensijos apibrėžimą. „Pagaliau turime dokumentą, kuris apibrėžia socialinę dimensiją aukštajame moksle. Labai svarbu, kad dokumente įvardijamos aiškios visuomenės grupės, kurios patenka į socialinės dimensijos sąvoką, ir prioritetai, kurie padės įgyvendinti socialinę dimensiją aukštajame moksle“, – teigia I. Vengrovskaja. Pagrindinės grupės išskiriamos socialinės dimensijos plėtros prioritetuose:  asmenys, turintys specialiųjų poreikių, kylančių dėl Skaityti plačiau

„Veik“ mokymai: sričių koordinatoriai gilino savo žinias

Birželio 17–18 dienomis Zarasų rajone vyko Lietuvos studentų sąjungos (LSS) organizuoti mokymai „Veik“. Mokymai skirti aukštųjų mokyklų studentų savivaldų sričių koordinatoriams. Mokymų tikslas – padėti koordinatoriams įgyti daugiau žinių apie savo sritį, skatinti juos bendradarbiauti ir aktyviai įsitraukti į LSS veiklą. Užmegzti svarbūs ryšiai tarp studentų savivaldų koordinatorių Mokymuose dalyvavo įvairių sričių koordinatoriai, kurių laikotarpis einant koordinatoriaus pareigas taip pat skirtingas. Todėl mokymų dalyviai galėjo semtis žinių ne tik iš lektorių, bet ir vienas iš kito. Lietuvos sporto universiteto Ryšių su visuomene komiteto koordinatorė Oresta Arbašauskaitė LSS organizuojamuose mokymuose dalyvavo pirmą kartą. „Mokymų turinys bei kitos veiklos buvo naudingos ir kaip srities koordinatorei, ir kaip bendruomenės narei. Visgi labiausiai įsiminė pažintys su kitų savivaldų koordinatoriais, mokymų metu užmegzti ryšiai ir pokalbiai leido suprasti, kad ne aš viena susiduriu su problemomis koordinuojant veiklą, o mokymų metu atsirado žmonių, kurie žino, kaip tau padėti ir, ką patarti,“ – pasakoja Oresta. Mokymų metu Skaityti plačiau

LSS apie kolegijų jungimąsi: studentui turi būti aišku, kur įstos ir kokį diplomą gaus

Šiandien ekspertų komisija, suburta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, įvertinusi valstybinių kolegijų pateiktas iniciatyvas, pritarė penkiems jungimosi projektams. Komisijoje dalyvavo ir Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Paulius Vaitiekus. Dalį planuojama jungti tarpusavyje, dvi – prie universitetų Siekiant sustiprinti kolegines studijas Alytaus regione, ekspertai rekomenduoja Alytaus kolegiją prijungti prie Kauno kolegijos. Sutelkiant kolegines studijas Vilniaus regione, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija galėtų būti prijungiama prie Vilniaus kolegijos. Siekiant sutelkti inžinerinės pakraipos kolegines studijas Kauno regione, siūloma reorganizuoti Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją ir Kauno technikos kolegiją į naują Lietuvos inžinerijos kolegiją, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją prijungiant prie Kauno technikos kolegijos. Sutelkiant jūrų technologijų bei jūrų inžinerijos pakraipos kolegines studijas, Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą siūloma prijungti prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto, įsteigiant universiteto padalinį Klaipėdoje – Jūreivystės akademiją. Siekiant išsaugoti ir stiprinti aukštojo mokslo studijas Marijampolės regione, Marijampolės kolegija galėtų būti prijungiama prie Mykolo Romerio universiteto, įsteigiant universiteto padalinį Skaityti plačiau

7 iš 10 studentų pripažįsta, kad sukčiavimas nuotolinių atsiskaitymų metu yra paplitęs

Lietuvos studentų sąjungos (LSS) tyrimas „Akademinio sąžiningumo indeksas 2022“ rodo, kad akademinio sąžiningumo situacija aukštosiose mokyklose gerėja, tačiau iššūkių kelia darbo ir studijų derinimas, psichologinės problemos, negebėjimas tinkamai planuoti laiko. Nesąžiningas elgesys ypač paplitęs nuotolinių atsiskaitymų metu. „Šperas“ keičia dirbtinis intelektas Lyginant su 2013, 2015, 2017, 2019 metais gautais rezultatais, pastebimas teigiamas progresas. Papildomų priemonių („šperų“, konspektų) naudojimas egzaminų metu, kai jomis naudotis nėra galima, sumažėjo beveik perpus lyginant su 2013 metais. 2022 metų duomenimis, 29 proc. studentų teigia, kad šis sukčiavimo būdas paplitęs, kai tuo tarpu 2013 metais 54 proc. studentų įvardijo, kad ši veika yra paplitusi (2019 m. – 29 proc., 2017 m. – 40 proc., 2015 m. – 45 proc.). COVID-19 pandemija pakeitė atsiskaitymų organizavimą – jie persikėlė į nuotolį ir dalis atsiskaitymų taip tebevyksta iki šiol. 71 proc. studentų pripažino, kad sukčiavimas nuotolinių atsiskaitymų metu yra paplitęs arba greičiau paplitęs. Nuotolinių atsiskaitymų metu studentai naudojasi užrašais, Skaityti plačiau