Preloader

Naujienos

Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos posėdis

Kovo 1 d. Šiaulių valstybinėje kolegijoje vyko Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) posėdis. Jame dalyvavo Lietuvos studentų sąjungos (LSS) viceprezidentas kolegijoms Kasparas Nacius.  Posėdžio metu buvo svarstytas svarbus klausimas, ketinantiems studijuoti kolegijoje. LKDK nusprendė Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) siųsti poziciją, kurioje nurodoma, kad kolegijos norėtų taikyti minimalią 1,8 balo kartelę stojantiems tiek į valstybės finansuojamas, tiek į nefinansuojamas vietas. LSS atstovas pritarė, kad studentai turi būti pasiruošę, bet nėra visiškai teisinga kartelę sieti su studijų kokybe. Taip pat jis teigė, jog svarbu,  kad atsirastų daugiau nacionalinių priemonių studijų kokybei užtikrinti. LSS sutiko, kad minimalus konkursinis balas turi būti vienodas stojant tiek į valstybės finansuojamas, tiek nefinansuojamas vietas. Lietuvos kolegijų direktorių konferencija  yra asociacija, vienijanti 22 narius (12 valstybinių kolegijų ir 10 nevalstybinių kolegijų direktorių). 2002 m. birželio 21 d. LKDK kaip visuomeninę organizaciją įregistravo LR Teisingumo ministras V. Markevičius savo įsakymu Nr. 109-V.

Valstybinis studijų fondas skelbia paskolų prašymų-anketų teikimo pradžią

Valstybinis studijų fondas (toliau – Fondas) skelbia valstybės remiamų paskolų studijų kainai sumokėti, gyvenimo išlaidoms ir dalinėms studijoms pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis pavasario semestrą gauti prašymų-anketų teikimo pradžią – 2018 m. kovo 1 d. (8 val.), pabaigą – 2018 m. kovo 23 d. (15 val.). Studentai, norintys gauti valstybės remiamą paskolą galės pateikti elektroninius prašymus-anketas adresu https://studentai.vsf.lt/studentai/. Pavasario semestrą studentams bus teikiamos šios valstybės remiamos paskolos: • paskolos studijų kainai sumokėti. Teikiamos paskolos dydis negali būti didesnis nei pavasario semestrą mokamos studijų kainos dalis; • paskolos gyvenimo išlaidoms (iki 950 Eur); • paskolos dalinėms studijoms pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis (iki 2 280 Eur per metus). Teisę gauti valstybės remiamas paskolas turi Lietuvos aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos, vientisųjų studijų, antrosios pakopos, trečiosios pakopos studentai, taip pat studentai, studijuojantys pagal laipsnio nesuteikiančias studijų programas. Paskolos gavėjo bendra per visas studijas gautų paskolų suma, neįskaitant palūkanų, negali būti didesnė nei 14 630 Eur. Studentai norintys gauti paskolą Skaityti plačiau

LURK posėdyje nuspręsta, kokia bus minimali kartelė stojant į universitetus

Šiandien (vasario 23 d.) Mykolo Romerio universitete vyko Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) posėdis. Posėdžio metu nustatyti minimalūs reikalavimai stojantiesiems į aukštąsias mokyklas ir aptarta priekabiavimo universitetuose problema. Studijų kokybė svarbiau nei stojamojo balo kartelė Diskusija, kokia turėtų būti minimali kartelė stojantiems į aukštąsias mokyklas – 3 ar 4, ar turėtų būti skirtis tarp valstybės finansuojamų ir nefinansuojamų studentų bei kokia kartelė turėtų būti taikoma studijas baigusiems anksčiau, užsitęsė net kelis mėnesius. Šiandien LURK nusprendė, jog minimali stojamojo balo kartelė universitetuose į valstybės finansuojamą vietą bus 3.6 balo, nepriklausomai nuo to, kada abiturientas baigė mokyklą. Taip pat Švietimo ir mokslo ministerija rekomendavo 3.6 balo minimalią kartelę taikyti ir studentams, ketinantiems stoti į valstybės nefinansuojamą vietą. Jeigu aukštosios mokyklos laikysis tokio balo, jos gali būti finansiškai paskatintos. „Akivaizdu, kad abiturientai privalo būti pasiruošę aukštojo mokslo studijoms ir pasiruošimo reikalavimai privalo būti vienodi visiems, tai yra, tiek valstybės finansuojamiems, tiek valstybės nefinansuojamiems Skaityti plačiau

Vygaudas Ušackas: Studentų pakelta ir nebenuleista trisplavė

Kai 1988 metais į vis stiprėjančią Laisvės ir Nepriklausomybės tėkmę Atgimimas ir Sąjūdžio judėjimas ėmė traukti vis daugiau sąmoningų studentų, tapo akivaizdu – jaunimas dairosi ir trokšta naujų, nepatirtų saviraiškos formų. Būdų, kaip prabilti, susiburti, nustelbti vadovaujantį komjaunimo vaidmenį ir atrasti savo vietą demokratinių procesų ir institutų plėtroje. Taip užgimė Lietuvos studentų sąjungos atkūrimo idėja. Skirtinguose Lietuvos universitetuose studentų grupės gan spontaniškai pradėjo kalbėti ir veikti. Savaitės ir mėnesiai ėmė lėkti Vilniaus universiteto ir Mokslų Akademijos bibliotekose, archyvuose sklaidant Antano Smetonos laikų „Lietuvos Studentą“, renkant informaciją apie okupantų nevaržomų studentų organizacijų, savivaldos organų veiklą. Šiuo metu laisvas saviraiškos formos – debatus, diskusijas, įvairias studentijos iniciatyvas – tada reikėjo patirti pirmąkart. Apsiginklavus Alexis de Tocquiville „Demokratija Amerikoje“, John Lock, Jean-Jacques Rousseau bei Thomas Jefferson politinės filosofijos skaitiniais išdrįsti intensyviai diskutuoti ir oponuoti kardinaliai priešingai nuomonei. Ir nors komjaunimo ir profsąjungų aktyvistai nieku gyvu nenorėjo iš savo rankų paleisti nomenklatūrinių svertų bei Skaityti plačiau

Akademiniai pusryčiai su Ministru Pirmininku S. Skverneliu

Šiandien ryte (vasario 13 d.) Lietuvos studentų sąjungos (LSS)  ir Vilniaus universiteto Studentų atstovybės (VU SA) atstovai dalyvavo susitikime su LR Vyriausybės Ministru Pirmininku Sauliumi Skverneliu – „Akademiniuose pusryčiuose“. Aptartos kelios studentijai svarbios temos – skatinamosios stipendijos, studentų garantijos konsolidacijos kontekste, studijų kokybė, bendrabučių situacija, viešojo transporto lengvatos ištęstinių studijų studentams bei finansinė parama neįgaliems studentams. Dėl skatinamųjų stipendijų – susitarimas tarp LSS ir Vyriausybės LSS prezidentas Eigirdas Sarkanas trumpai pristatė neseniai atlikto tyrimo „Socialinė dimensija“ rezultatus, kurie atskleidė, kad trečdalis studentų dirba, o tai, anot LSS prezidento ir pačių dirbančiųjų studentų, kenkia studijų rezultatams. Išeitis, kuri padėtų gerinti situaciją – didesnės skatinamosios stipendijos. Ministras Pirmininkas neprieštaravo, jog mažos stipendijos yra problema ir sakė, jog šis klausimas gali būti svarstomas ruošiant 2019 m. biudžeto projektą. Premjeras sutiko su LSS pasiūlymu atlikus paruošiamuosius darbus artimiausiu metu pasirašyti susitarimą tarp Vyriausybės ir Lietuvos studentų sąjungos, kuris įpareigotų Vyriausybę pakelti skatinamąsias stipendijas. Studentų Skaityti plačiau

Lietuvos studentų sąjungos Valdybą papildė naujas narys

Vasario 10 Šiaulių universiteto bibliotekoje vyko Lietuvos studentų sąjungos Tarybos posėdis, kurio metu išrinktas naujas LSS Valdybos narys Klaipėdos regionui – buvęs Šiaulių universiteto Studentų atstovybės prezidentas Tomas Urniežius. Studentiškoje ir kitoje visuomeninėje veikloje Tomas aktyviai dalyvauja nuo 2005 m. – įstojimo į Šiaulių universitetą. Jau pirmomis studijų dienomis jis prisijungė prie Šiaulių universiteto (ŠU) Socialinių mokslų fakulteto (SMF) studentų atstovybės, kurios pirmininku buvo išrinktas pirmo kurso pabaigoje. Antrame kurse jis buvo deleguotas į Šiaulių universiteto senatą (finansų komisiją) kaip studentų atstovas. Keletą mėnesių ėjo viceprezidento pareigas, vėliau buvo išrinktas Šiaulių universiteto Studentų atstovybes (ŠUSA) prezidentu. Antrai vienerių metų kadencijai T. Urniežius buvo perrinktas 2008 m. gegužės mėn. Visą šį laikotarpį naujasis LSS Valdybos narys buvo ir ŠU tarybos narys. 2009 m., sustabdęs studijas ŠU, Tomas įstojo į Stockholm School of Economics in Riga (SSE Riga). Ten taip pat įsiliejo į studentišką veiklą – organizavo aukštosios mokyklos karjeros dienas (Days Skaityti plačiau

Tyrimas atskleidė: studentų psichologinė būklė kelia nerimą

Lietuvos studentų sąjunga 2017 m. gruodžio – sausio mėnesiais vykdė tyrimą „Socialinė dimensija“. Apklausa vyko internetu. Studentai elektroniniu paštu gavo kvietimą dalyvauti tyrime. Studentų elektroninio pašto adresai buvo atsitiktine tvarka atrinkti iš Lietuvos studento pažymėjimo duomenų bazės. Šioje duomenų bazėje sukaupti absoliučios daugumos studentų duomenys. Viso apklausta 2800 studentų. Tyrime nagrinėjamos trys esminės temos – finansinė studentų padėtis, būstas ir psichinė sveikata. 2 iš 5 studentų susiduria su rimtais finansiniais sunkumais Tyrimas atskleidė, jog 57 proc. studentų pragyvena iš tėvų / artimųjų paramos, 33% iš darbo užmokesčio. Vos 4 proc. gyvena iš santaupų. Tik 3% apklaustųjų nurodė, kad jų pagrindinis pragyvenimo šaltinis yra studijų paskola arba stipendija. Taigi, studijų metu gyvenama iš tėvų ar artimųjų paramos arba iš savo darbo užmokesčio. Pragyvenančių iš paskolų, stipendijų ar kitų pajamų šaltinių praktiškai nėra. Remiantis tyrimo duomenimis, reguliariai dirba 34% bakalauro ir 73% magistro studentų. Dauguma dirbančių studentų teigia, kad dirba tam, kad Skaityti plačiau

2018 metų reikalavimai stojantiesiems – vis dar neaiškūs

Vasario 2 d. vyko Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) posėdis. Jame buvo išrinktas naujas LURK prezidentas Vilniaus universiteto rektorius Artūras Žukauskas bei svarstyti akademiniai klausimai, iš kurių į vieną Lietuvos studentų sąjunga (LSS) nori ypatingai atkreipti dėmesį. Tai – minimalūs kriterijai, stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas. 2017 m. stojant į aukštąsias mokyklas universitetai taikė 3 balų minimalią kartelę, o kolegijos – 1.6 balo. LURK prezidentas Juozas Augutis posėdžio metu siūlė kompromisą tarp 3 ir 4 balų kartelės –  visiems stojantiesiems taikyti vienodą 3.5 balo iš 10 kartelę, tačiau po ilgų diskusijų šiam siūlymui nebuvo pritarta. Taip pat buvo teiktas siūlymas abiturientams, baigusiems bendrojo lavinimo mokyklas iki 2018 metų, taikyti 3 balų minimalią kartelę, stojantiems tiek į valstybės finansuojamas, tiek į nefinansuojamas vietas. Ši kartelė buvo taikoma ir praėjusiais metais. Dalis LURK narių išreikė susirūpinimą dėl tam tikrų unikalių studijų programų, kurios dėstomos tik konkrečiose aukštosiose mokyklose ir yra ypatingai svarbios Skaityti plačiau

Lietuvos kolegijų direktorių konferencija

Sausio 31 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) vyko Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) posėdis. LKDK yra asociacija, vienijanti 22 narius (12 valstybinių kolegijų ir 10 nevalstybinių kolegijų direktorių). Posėdyje dalyvavo ir Lietuvos studentų sąjungos (LSS) atstovai – prezidentas Eigirdas Sarkanas bei viceprezidentas Kasparas Nacius. Konferencijos metu buvo pristatyti studijų krypčių laikinojo akreditavimo kriterijai bei 2017 m. LKDK prezidento, komitetų, revizoriaus  veiklos bei finansinė ataskaitos. Buvo tvirtinimas LKDK generalinis sekretorius. Šiuo metu konferencijos prezidentas yra Utenos kolegijos direktorius prof. dr. Gintautas Bužinskas. LSS prezidentas E. Sarkanas posėdžio dalyviams priminė apie visų aukštųjų mokyklų rektoriams ir direktoriams siųstą raštą, kuriuo buvo prašoma Lietuvos studentų sąjungai suteikti informaciją apie tai, kaip jų atstovaujamose aukštosiose mokyklose sekėsi vykdyti studentų rotaciją pagal Mokslo ir studijų įstatyme priimtą gerai besimokančio studento sąvoką bei studentų pasiekimų lygmens nustatymo principus. Taip pat LSS vadovas ragino dar neatsakiusius į raštą tai padaryti ir suteikti reikiamą informaciją. Vykstant posėdžiui Skaityti plačiau

Studentų lūkesčiai valdžios atstovams neatrodo pagrįsti?

Sausio 30 d. Lietuvos studentijos lyderiai dalyvavo susitikime su Švietimo ir mokslo viceministru Giedriumi Viliūnu bei kitais Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) darbuotojais. Susitikimo metu aptarti trys svarbūs studentijai klausimai – skatinamosios stipendijos, studentų garantijos konsolidacijos kontekste ir transporto lengvatos ištęstinių studijų studentams. Skatinamosios stipendijos – prabanga Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Eigirdas Sarkanas susitikimo metu priminė, jog LSS teikė siūlymą skirti papildomus 5 mln. eurų skatinamųjų stipendijų didinimui iš vidinių ministerijos asignavimų. Nors ŠMM viceministras buvo klaustas apie skatinamąsias, išskyrė kitą prioritetinę sritį – socialines stipendijas. Jis teigė, jog skatinamosios stipendijos yra prabanga, o didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas sudaryti palankesnes sąlygas studijuoti turintiems mažiau galimybių. „Galim sumažinti studijų vietų skaičių, tada atsiras daugiau lėšų skatinamosioms stipendijoms“, – siūlė G. Viliūnas. Taip pat jis savo ruožtu teigė, kad Sąjunga turėtų skatinti įvairių sektorių atstovus skirti tikslines stipendijas specialistų rengimui. Didžioji dalis lėšų, kurių LSS prašė skatinamųjų stipendijų didinimui, yra Skaityti plačiau