Preloader

Naujienos

Automatinis akademinių kvalifikacijų pripažinimas Baltijos šalyse

Nuo šiol baigus studijas vienoje Baltijos šalyje ir norint toliau studijuoti kitoje, aukštojo mokslo diplomas bus pripažįstamas automatiškai. Birželio 8 d. Vilniuje vykstančio 24-ojo Baltijos šalių švietimo ir mokslo ministrų susitikimo metu Estijos, Latvijos ir Lietuvos ministrai pasirašė susitarimą dėl su aukštuoju mokslu susijusių kvalifikacijų automatiško akademinio pripažinimo. Automatinis diplomų pripažinimas – tai iniciatyva, kurią skatina Europos Komisija, siekdama palengvinti judumą  ir sudaryti daugiau švietimo galimybių bei suteikti daugiau galių jaunimui. „Automatinis diplomų pripažinimas yra vienas iš šiuo metu aktualių Bolonijos proceso tikslų, todėl iš tiesų džiugu, jog Baltijos šalys pasirašė šį susitarimą ir nuo šiol studentų mobilumas regione tikrai taps paprastesnis bei sklandesnis. Tikimės, kad tai taps pavyzdžiu ir kitoms šalims ar regionams, kurie dar neturi panašių susitarimų,“ – komentavo Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Eigirdas Sarkanas. Veikiant pagal pasirašytą sutartį, trijose šalyse bus automatiškai pripažįstami jose išduoti vidurinio ir aukštojo mokslo diplomai. Įvykusios reformos šalyse ir naudojamos skaidrumo priemonės Skaityti plačiau

Į studentą orientuotos studijos

Birželio 1 d. vyko Švietimo mainų ir paramos fondo ERASMUS+ programos projekto „Į studentą orientuoto mokymosi, mokymo ir pasiekimų vertinimo dermė“ konferencija. Projekto tikslas – peržiūrėti šią temą iš institucijos, dėstytojo ir studento perspektyvų bei parengti rekomendacijas, kuriomis galėtų vadovautis aukštųjų mokyklų (AM) bendruomenės, inicijuodamos pokyčius. Projekto rekomendacijos pateiktos taip pat trimis lygmenimis – instituciniu, dėstytojo ir studento. Institucinis lygmuo – vertinimo kultūros formavimo perspektyva AM svarbu sukurti kultūrą, kuri būtų pagrįsta kertiniais principais – tinkamumu (tikslingumo principas), patikimumu (objektyvumo principas)  ir teisingumu (lygių teisių principas). Visuotinis principų įdiegimas AM, kartu inicijuojant dėstytojo ir studento dialogą studijų proceso metu, kai jis yra vertinamas, padės aukštosioms mokykloms sukurti pagrindą į studentą orientuoto mokymo ir mokymosi atsiradimui. AM turi susikurti pasiekimų ir studijų rezultatų vertinimo kultūrą ir aiškią jos komunikacijos strategiją, kad studentai nuo pažinties su dėstytoju dienos žinotų, kokia kultūra ir vertybės vyrauja AM ir koks yra dėstytojo vaidmuo studento ugdymo Skaityti plačiau

Prasideda priėmimas į aukštąsias mokyklas

Šiandien, birželio 1 d., prasideda bendrasis priėmimas į šalies universitetus ir kolegijas. Jame šiemet dalyvauja 36 aukštosios mokyklos: 17 universitetų ir 19 kolegijų. Prašymus stojantieji kviečiami teikti per Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) Bendrojo priėmimo informacinę sistemą iki liepos 23 d. 12 val. Kur siūloma studijuoti, stojantieji sužinos liepos 26 d. prisijungę prie savo elektroninio prašymo informacinėje sistemoje, taip pat bus siunčiami laiškai stojančiųjų nurodytu elektroninio pašto adresu. Primename, kad šiemet abiturientams, siekiantiems valstybės finansuojamų studijų aukštosiose mokyklose, kilsteltas mažiausias konkursinis balas: universitetuose 3,6 balo, kolegijose – 2 balai. Taip pat nustatyta matematikos valstybinio brandos egzamino kartelė pretenduojantiems stoti į socialinių, tiksliųjų ar gamtos mokslų valstybės finansuojamas studijų vietas – egzaminas turi būti išlaikytas ne žemesniu nei 25 balų įvertinimu. Universitetinėse studijų programose privalomas lietuvių kalbos ir literatūros valstybinis brandos egzaminas, o norintiems studijuoti kolegijose pakanka laikyti mokyklinį. Tiek universitetuose, tiek kolegijose privalomas B1 lygiu išlaikytas anglų, vokiečių Skaityti plačiau

Išrinktas naujas LKDK prezidentas

Šiandien (gegužės 31 d.) Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Eigirdas Sarkanas dalyvavo Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) posėdyje. Jo metu LKDK išsirinko naująjį prezidentą – Kauno technikos kolegijos direktorių Nerijų Varną. N. Varnas sakė sieksiantis sustiprinti kolegijų sektoriaus pozicijas Lietuvos aukštojo mokslo politikos formavime, ypatingai – tiesiogiai su kolegijomis susijusiais klausimais. Taip pat LKDK posėdžio metu buvo trumpai pristatytas į studentą orientuotų studijų projektas, kurio finalas jau rytoj – „Į studentą orientuoto mokymosi, mokymo ir pasiekimų vertinimo dermė“ konferencijoje. Į šį projektą aktyviai įsitraukė ir Lietuvos studentų sąjungos atstovai. Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atstovai LKDK posėdžio dalyviams pristatė jau vykstančią kolegijų vertinimo darbo grupę, kurios vienas narių taip pat yra ir LSS prezidentas E. Sarkanas.  ŠMM kolegijų direktoriams ir dalyviams papasakojo, kaip bus atliekamas reguliaraus studijų krypčių vertinimas, apie kurį daugiau informacijos turėtume sulaukti jau netrukus.    

Prancūzijoje pasirašytas Paryžiaus komunikatas

Gegužės 24 – 25 dienomis Prancūzijoje, Paryžiuje vyko Bolonijos proceso šalių ministrų konferencija, kurioje dalyvavo ir Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Eigirdas Sarkanas. Konferencijoje 48 šalių atstovai pasirašė Paryžiaus komunikatą, apibrėšiantį dviejų artimiausių metų šalių partnerystės siekius. Vienas iš Europos aukštojo mokslo erdvės valstybių (EHEA) tikslų – sukurti bendrą sistemą „Peer suppport“, kuri leistų mokytis iš kitų valstybių patirčių specifinėse temose ar užimti mokančiojo vaidmenį. Kas 2-3 metus vykstančioje EHEA konferencijoje šiemet buvo apžvelgiami tarptautinės partnerystės platformos dviejų paskutinių metų pasiekimai, diskutuojama apie socialinę aukštojo mokslo dimensiją, studijų kokybės užtikrinimą, mokymo ir mokymosi inovacijas bei studentų ir dėstytojų mobilumą. „EHEA ministrų patvirtintas Bolonijos komunikatas į Bolonijos procesą žiūri per pozityvią prizmę, mato jo progresą, ypatingai aukštojo mokslo kokybės užtikrinime. Nepaisant to, Europos studentų sąjungos, tuo pačiu ir mūsų – Lietuvos studentų sąjungos – nuomone, pastaraisiais metais Bolonijos procesas stagnavo. Tai reiškia, jog ateinantys dveji metai privalo būti kur kas ambicingesni, ypatingai, Skaityti plačiau

Skelbiamas studijų užsienyje finansavimo konkursas „Kitas šimtas“

Valstybinis studijų fondas (toliau – Fondas) skelbia studijų užsienyje finansavimo konkursą. Nuo 2018 m. gegužės 24 d. iki birželio 13 d. (imtinai) asmenys, įstoję (pakviesti studijuoti) arba jau studijuojantys pasauliniuose aukštųjų mokyklų reitinguose pripažintose užsienio valstybių aukštosiose mokyklose, patenkančiose tarp pirmųjų 100 aukštųjų mokyklų bent viename iš trijų pasaulinių reitingų (Times Higher Education World University Rankings, QS World University Rankings, Academic Ranking of World Universities (ARWU)), gali teikti prašymus paramai gauti. Asmuo gali pateikti tik vieną prašymą (gali būti finansuojama tik viena studijų programa). Parama gali būti skiriama studijų kainai sumokėti bei pragyvenimo išlaidoms užsienio valstybėje padengti. Asmenų, priimtų į pirmą kursą, studijoms užsienyje parama skiriama visam studijų laikotarpiui. Jeigu parama skiriama jau studijuojantiems asmenims, ji mokama nuo to kurso, kuriame studijuodamas asmuo gauna paramą. Primename, kad parama galės būti skiriama Lietuvos piliečiams, taip pat kitų Europos Sąjungos valstybių narių, Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių piliečiams, dirbantiems ir (arba) turintiems teisę nuolat gyventi Lietuvoje, ir Skaityti plačiau

Studentas Ąžuolas: „Jei prioritetas būtų gerai baigti universitetą, dirbti neičiau“

Nors studentai yra itin laukiami darbdavių, remiantis 2018 metų pradžioje LSS atlikto socialinės dimensijos tyrimo rezultatais, daugiau nei pusė dirbančių studentų (55 proc.) teigia, kad darbas  kenkia jų studijų rezultatams. Tas pats tyrimas atskleidė, jog 6 iš 10 studentų dirba tam, kad išgyventų, tik pusė bakalauro studentų mano, kad jų darbas suteikia naudingos darbinės patirties. Apie tai šiandien Vilniaus universiteto radijo laidoje „Per studento prizmę“ kalbėjo LSS viceprezidentė Viktorija Žilinskaitė. Pokalbyje dalyvavo ir VU Komunikacijos fakulteto studentas Ąžuolas Radzevičius. Jis yra laisvai samdomas darbuotojas – freelancer’is. Pats Ąžuolas teigė dirbantis dėl to, kad jam patinka, o pinigai esą reikalingi tam, kad turėtų savo laisvę. Paklaustas, kaip sekasi derinti darbą ir studijas, ar nuo to nukenčia akademiniai rezultatai, studentas atsakė, jog jei jo prioritetas būtų gerai baigti universitetą, dirbti neitų, kadangi tai tikrai atsiliepia pasiekimams.  Nors Ąžuolas dirba ne visą darbo dieną, vis tiek yra priverstas praleisti dalį paskaitų. Tuo tarpu Skaityti plačiau

Dermės komisijos posėdyje – apie studijų kokybę

Gegužės 10 d. Lietuvos studentų sąjungos (LSS) viceprezidentė Viktorija Žilinskaitė dalyvavo projektų „Studijas reglamentuojančių aprašų sistemos plėtra“ ir „Lietuvos kvalifikacijų sistemos plėtra“ dermės komisijos posėdyje. Jo metu buvo pristatytas pagrindinis šios komisijos siekis – naudingi ir veikiantys profesiniai standartai („Lietuvos kvalifikacijų sistemos plėtra“ atžvilgiu) bei studijų krypčių aprašai, atspindintys tuos standartus („Studijas reglamentuojančių aprašų sistemos plėtra“ atžvilgiu). Yra siekiama, kad naujai parengti dokumentai ne tik užfiksuotų esamą kompetencijų/studijų rezultatų poreikį, bet skatintų kūrybiškumą ir ateities poreikių modeliavimą. Dermės komisijos ketinimai yra itin reikšmingi ne tik siekiant sukurti sinergiją Lietuvos aukšojo mokslo kokybės užtikrino srityje, bet ir sutelkiant dėmesį į valstybinį reglamentavimą. Svarbu tai, jog reglamentavimas sukurtų dermę tarp aukšųjų ir profesinių mokyklų ruošiamų specialistų ir realaus viešojo bei privataus sektoriaus specialistų poreikio. Kokybės užtikrinimas aukštojo mokslo srityje Tam, kad aukštojo mokslo kokybė būtų užtikrinta, pirmiausia svarbu išsiaiškinti pačių studentų nuomonę apie jų studijas. Birželio mėnesį LSS atliks nepriklausomą tyrimą „Studijas Skaityti plačiau

Slovėnijoje vyko 74 – asis ESU Valdybos susitikimas

Balandžio 22 – 28 d. Lietuvos studentų sąjungos atstovai dalyvavo Europos studentų sąjungos (ESU) susitikime Slovėnijoje, Bled mieste. Keletas esminių momentų, kokie dokumentai buvo svarstomi susitikimo metu, kokie sprendimai priimti ir kas laukia artimiausiu metu. Bolonijos proceso įgyvendinimas stagnuoja Šių metų gegužės 24-25 d. Paryžiuje vyks Bolonijos proceso šalių ministrų konferencija, kurioje bus priimtas naujasis Bolonijos proceso komunikatas. Įvairūs komunikato teksto variantai jau buvo aptarti ir, atrodo, yra sutarta dėl galutinio turinio. Kolkas komunikato esminiai akcentai yra studijų kokybė, diplomų priedėlių pripažinimas, studentų mobilumas. Taip pat svarbu paminėti, kad komunikate akcentuojamas siekis išsikelti didesnę ambiciją ir imtis ryžtingesnių veiksmų įgyvendinant Bolonijos proceso nuostatas. Vis dėlto, viena svarbiausių ir aktualiausių temų būtent studentams – socialinė dimensija – komunikate nėra labai pabrėžiama, nors siekis didinti studijų prieinamumą, nepaisant jokių socio-ekonominių veiksnių, yra vienas iš Bolonijos proceso fundamentalių pagrindų. Šio komunikatao kontekse savo poziciją turi ir ESU. Susitikimo metu Valdybos nariai pritarė ESU Skaityti plačiau

“Mobility Windows“ pristatymas Vengrijoje

Balandžio 24 – 25 d. Budapešte, Vengrijoje vyko susitikimas “Peer learning activities“, susijęs su mobilumo langų (“Mobility Windows“) įtaka ir jų vykdymu aukštajame moksle. Susitikimą organizavo Vengrijos nacionalinė agentūra (Tempus public foundation), atsakinga už tarptautinių bendradarbiavimo, studentų judumo programų koordinavimą. Susitikime dalyvavo aukštųjų mokyklų, nacionalinių agentūrų bei valstybinių institucijų atstovai iš Vengrijos, Estijos, Latvijos, Slovakijos, Čekijos, Rumunijos, Kroatijos, Belgijos, Lenkijos, Slovėnijos. Susitikimo metu buvo pristatytas mobilumo lango apibrėžimas, kurį siūlo akademinio bendradarbiavimo asociacija (ACA): „Mobilumo langas, tai tam tikras laiko periodas, įtrauktas į studijų programos aprašą, kuris numatytas tarptautiniam studentų judumui“. Galimi 4 mobilumo langų pritaikymo būdai: Neprivalomas mobilumas su laisvai nustatytu turiniu (Op-Lop) – lanksčiausias mobilumo langų tipas; Privalomas mobilumas su aiškiai nustatytu studijų programų turiniu (Ma-Hip) – struktūriškiausias mobilumo langų tipas; Privalomas mobilumas su laisvai nustatytu studijų programų turiniu (Ma-Lop) – lankstesnis atsižvelgiant į mobilumo turinį, griežtesnis, atsižvelgiant į mobilumo laikotarpius ir rūšis; Neprivalomas mobilumas su aiškiai nustatytų Skaityti plačiau