Naujienos

Premjeras Algirdas Butkevičius pirmadienį susitiko su Lietuvos studentų sąjungos atstovais, apžiūrėjo Saulėtekio alėjoje Vilniuje renovuojamus studentų bendrabučius ir aptarė, kaip būtų galima paskatinti renovacijos procesą. „Šiuo metu bendrabučių modernizavimo programoje dalyvauja 3 universitetai, 3 kolegijos,1 profesinio rengimo centras. Finansavimui iš „Jessica“ programos šiuo metu yra skirta 13 mln. Eurų, Vykdoma renovacija – aktualus klausimas studentams, nes studijuojantys jauni žmonės nori gražios, sutvarkytos aplinkos ir gyventi šilčiau. Džiaugiuosi vykdoma renovacija, po kurios visi pastatai pasieks C energetinę klasę“, – sako Ministras Pirmininkas A. Butkevičius. Šiuo metu pasirašyta 16 bendrabučių renovacijos sutarčių, rangos darbai vyksta 13-oje pastatų. „Būtina susikoncentruoti į naują 2014–2020 ES finansavimo laikotarpį, iš jo finansuoti tolesnius bendrabučių renovacijos projektus. Kalbėsiu su energetikos ministru artimiausiu metu ir, manau, tikrai išspręsime klausimą, kaip paskubinti renovaciją iš naujos finansinės perspektyvos. Siūlysiu peržiūrėti parinktų neefektyvių objektų sąrašą ir papildyti naujais viešosios paskirties objektais, kad kuo daugiau studentų bendrabučių gautų finansavimą renovacijai, tačiau tuo Skaityti plačiau

Birželio 3 d. Lietuvos studentų sąjunga kreipėsi į LR Seimo narius dėl Darbo kodekso pokyčių. Kreipimesi nurodoma, kad LSS palaiko planuojamus Darbo kodekso pakeitimus, kadangi rinkos sąlygos keičiasi greitai ir naujoms, veržlioms įmonėms, sukurtoms studentų ir neseniai studijas baigusių žmonių, būtina galimybė greitai ir efektyviai persiorientuoti į naują produktą ar rinką. Su kreipimosi tekstu galite susipažinti čia: raštas Seimo nariams dėl DK

Šiandien, birželio 2 d. Lietuvos studentų sąjunga pristato tyrimą „Akademinio sąžiningumo indeksas 2015”. Trečią kartą atliekamo tyrimo tikslas – nustatyti, kiek paplitęs nesąžiningas elgesys Lietuvos aukštosiose mokyklose ir atrasti efektyvesnių būdų su juo kovoti. „Akademinis nesąžiningumas yra labai didelė Lietuvos aukštojo mokslo yda. Pristatydami šį tyrimą norime atkreipti dėmesį, kad nepakankamas dėmesys sukčiavimo paplitimui smukdo studijų kokybę, skatina diplomo nuvertėjimą ir kompromituoja aukštojo mokslo sistemą. Kovoti su šia problema akademinė bendruomenė turėtų drauge ir nuolat, tikslingai“, – kalbėjo Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas. Studentų atstovai džiaugėsi, kad akademinio nesąžiningumo mastai aukštosiose mokyklose šiek tiek sumažėjo, tačiau  tyrimo rezultatai rodo, kad daugiausiai studentų iš nesąžiningo elgesio formų dažniausiai pasitaikančiomis laiko nesąžiningumą atliekant savarankiško darbo užduotis, šią veiklą paplitusia laiko 61 proc. studentų, ir nesąžiningą elgesį viešų atsiskaitymų metu (48 proc.). Nesąžiningiausi – biomedicinos ir fizinių mokslų studentai Akademinio sąžiningumo lygis pakankamai ženkliai skiriasi lyginant įvairias studijų sritis. Sąžiningiausi – menų Skaityti plačiau

Keturi Seimo nariai, tarp jų ir kandidatė į Švietimo ir mokslo ministrės pareigas Audronė Pitrėnienė pateikė Seimui projektą dėl Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo. Projekte siūloma vertinimo skalėje pervadinti septynetą (iki šiol reiškusį „vidutiniškai“) teigiant, kad balas 7-yni nuo šiol reiškia „pakankamai gerai” ir su šiuo balu sieti studentų finansavimą. Lietuvos studentų sąjunga (LSS) tokį kandidatės į Švietimo ir mokslo ministrės pareigas siūlymą kritikuoja, teigdami, kad toks mokslo ir studijų įstatymo keitimas, nekeičiant dabartinio studentų krepšelio skirstymo, sukurs sistemą,  kurioje turėsime milžinišką akademinės skolos kainą, keturias studentų kategorijas ir geru balu įstojusių studentų privilegijavimą. „Šiame siūlyme numatyta, kad studentai, gavę valstybės finansuojamą studijų krepšelį jį išlaikytų tuo atveju, jei jų vidurkis būtų didesnis nei 7-ynį ir jie neturi akademinių skolų. Jei šis asmuo rotacijos metu visgi turi akademinę skolą arba jo vidurkis nukrenta žemiau septynių, jo krepšelis atitenka kitam toje studijų programoje geriausiai besimokančiam studentui, kai pastarojo vidurkis yra septyni Skaityti plačiau

Gegužės 14-15 d. Armėnijos sostinėje Jerevane vykusiame Europos aukštojo mokslo erdvės (EHEA) Ministrų susitikime ir ketvirtajame Bolonijos proceso politikos forume priimtas Jerevano komunikatas, kuriuo ministrai sutarė  dėl aukštojo mokslo prioritetų, iki 2018 m. Jerevano komunikate numatyti valstybių dalyvaujančių Bolonijos procese, tarp jų ir Lietuvos, įsipareigojimai aukštojo mokslo srityje. Reikėtų pastebėti, kad praėjus daugiau nei 15-ai metų po 1999 m. pasirašytos Bolonijos deklaracijos, kurioje buvo įvirtinti tokie siekiai kaip: aukšto lygio išsilavinimo užtikrinimas Europoje, švietimo sistemos konkurencingumo ir patrauklumo skatinimas, aukštos kvalifikacijos specialistų rengimas Europos darbo rinkai, aukštojo mokslo sistemos skaidrumo ir lankstumo didinimas ir kt., didžiąją dalį tikslų vis dar siekiama įgyvendinti. Galima pasidžiaugti, kad Ministrai svarbiausiais prioritetais laiko: į studentą orientuotą mokymąsi, socialinę aukštojo mokslo dimensiją, didesnę akademinę laisvę bei geresnį aukštojo mokslo prieinamumą. Taip pat ministrai įsipareigojo studentų atstovus pripažinti visateisiais partneriais priimant su aukštuoju mokslu susijusius sprendimus ir siekiant aukštojo mokslo kokybės gerėjimo. Studentų atstovai pabrėžia, kad Skaityti plačiau

Artėjant vasarai vaikai, paaugliai ir studentai vis aktyviau ieškosi sezoninių darbų; tokie papildomi laikini darbuotojai aktualūs tampa ir kai kurių veiklos sričių įmonėms. Tačiau tam, kad pirmasis darbas nepaliktų nusivylimo ar nuoskaudų, jaunajam darbuotojui reikia žinoti ir savo teises, ir savo pareigas. Todėl jau šią savaitę Valstybinė darbo inspekcija (VDI), bendradarbiaudama su Lietuvos darbo biržos Jaunimo darbo centrais, pradeda jaunimo vasaros konsultacijas. Konsultacijos jaunimui vyks teritorinių darbo biržų Jaunimo darbo centruose visą gegužės mėnesį ir birželio pradžioje. Šių renginių grafikas yra paskelbtas VDI interneto svetainėje www.vdi.lt ir Lietuvos darbo biržos interneto svetainėje www.ldb.lt . Grafike nurodytu laiku norinčiųjų pasitarti dėl jaunų asmenų įdarbinimo ypatumų, išsamiau sužinoti, kokios turi būtų darbo sąlygos, darbo laikas, galimi atlikti darbai ir pan., lauks inspektoriai – darbo teisės specialistai. VDI primena: kokio amžiaus jaunasis darbuotojas būtų, svarbiausia, kad jis įsidėmėtų – įsidarbinimas prasideda nuo darbo sutarties pasirašymo. Būtent darbo sutartis yra garantas, kad darbdavys atsiskaitys Skaityti plačiau

2015 m. balandžio 29 d. Lietuvos studentų sąjunga (LSS) pateikė LR Seimo peticijų komisijai daugiau nei 4 000 studentų pasirašytą peticiją, kuria siekiama pakeisti Valstybės tarnybos įstatymą. Anot studentų atstovų, galiojanti Valstybės tarnybos įstatymo redakcija sukuria nepagrįstai prastesnes sąlygas kolegijų absolventams įsidarbinti Valstybės tarnyboje. Šiuo metu galiojantis Valstybės tarnybos įstatymo 7 str. numato, kad A lygio Valstybės tarnautojų pareigas gali užimti asmenys turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą. LSS atstovai mano, kad nuostata, leidžianti kolegijų absolventams užimti tik B arba C lygio tarnautojų pareigas, diskriminuoja kolegijų absolventus ir nepagrįstai apribojant jų galimybes įsidarbinti darbo vietose, adekvačiose įgytam išsilavinimui. LSS prezidento Pauliaus Baltoko teigimu, bakalauro (universitetinės) ir profesinio bakalauro (kolegijinės) laipsniai savo turiniu ir apimtimi nėra atskirti esminiais skirtumais ir yra priskiriami tam pačiam kvalifikacijų lygmeniui, tad absolventai turi turėti lygias galimybes Valstybės tarnyboje. „Kolegijų absolventai įgyja tą patį kvalifikacijos lygį kaip ir universitetų, tad keista, kad vieni gali užimti aukštesnes pareigas nei Skaityti plačiau

  Švietimas kai kuriose pasaulio valstybėse iš tiesų yra prioritetas, kuris yra ne tik viešai deklaruojamas politinių partijų programose, bet ir sekamas. Švietimo sričiai yra skiriamos didžiausios biudžeto eilutės, kiekviena politinė partija turi aiškias nuostatas ir pozicijas bendrojo lavinimo, aukštojo mokslo, neformalaus ugdymo klausimais ir visa tai lydi pastovus, kryptingas ir būtinas pokytis. Pastarojo laikotarpio įvykiai tik dar kartą įrodo, kad Lietuva nėra tokia valstybė. Nors daugelio partijų pasisakymuose ir programose galime rasti tokius žodžius kaip: „jaunimas – Lietuvos ateitis“, „švietimas –mūsų prioritetas“ ir panašiai. Ką bekalbėti apie sumaniąją strategiją „Lietuva 2030“, kurioje švietimui skiriamas didžiulis vaidmuo ar tarptautinius mūsų valdžios atstovų įsipareigojimus dėl, pavyzdžiui, aukštojo mokslo finansavimo dydžio, kurių, reikėtų pastebėti, niekas nei laikosi, nei planuoja laikytis. Visai neseniai pasirodžiusi naujiena dėl Švietimo ir mokslo ministro atstatydinimo studento akimis nėra tik dar vienas partijos „žaidimas“ ar žingsnis artėjant rinkimams. Tai dar vienas signalas, patvirtinantis, kad Lietuvoje švietimas vis dar Skaityti plačiau

 Paulius Baltokas, Lietuvos studentų sąjungos prezidentas   Vertėtų pasidžiaugti, jog Vyriausybė iniciavo socialinio modelio pakeitimus, o  diskusija apie juos įtraukė ir socialinius partnerius bei visuomenę. Mat, jei ne konkrečių pakeitimų, tai bent jau diskusijos reikėjo verkiant. Lietuvoje esame pratę problemas spręsti „palopant” skyles ir, šiukštu, nieko nekeičiant iš esmės, tai mus verčia stovėti vietoje, ir iš esmės sistemą paverčia sena, archajiška ir nesiekiančia tobulėti. Vienintelis tokios sistemos gyvumas pasireiškia tuo, jog visuomenė ieško sistemos apėjimo būdų dėl jos senai gyvenimo realybės neatitinkančių normų. O štai pasiūloma diskutuoti ir keisti nusistovėjusią tvarką iš esmės ir visuomenėje kyla pasipriešinimas. Be jokios abejonės, diskutuojant apie Darbo kodeksą svarbios profsąjungų nuomonės, tačiau ne mažiau svarbi turėtų būti ir jaunų, vis dar ieškačių darbo, ar pradėjusių dirbti žmonių nuomonė bei nuomonė jaunimo jau kuriančio verslą ir darbo vietas kitiems piliečiams. Senasis Darbo kodeksas ir socialinis modelis Lietuvoje buvo pakankamai paprastas ir, mano supratimu, vadovavosi keliais esminiais Skaityti plačiau

Studentų atstovai savo lyderiu antrą kartą išrinko Vytauto Didžiojo universiteto studentą Paulių Baltoką. Vykusioje nacionalinės organizacijos rinkimų konferencijoje savo balsą už jau šeštus metus studentiškame judėjime veikiantį P. Baltoką atidavė 119 iš 149 studentų atstovų. Savo preliminarioje veiklos programoje P. Baltokas vienu iš didžiausių prioritetu įvardino atstovavimo stiprinimą aukštosiose mokyklose bei didesnį įsitraukimą į nacionaliniu mastu vykstančius procesus. „Studentai turi pajusti apčiuopiamą Lietuvos studentų sąjungos teikiamą naudą. Sieksime toliau plėtoti socialinius ir verslo projektus ir kurti realią naudą studentams. Studentų sąjungos veikla turi būti vykdoma kryptingai ir apimti ne tik akademinius, bet ir socialinius klausimus“, – teigia P. Baltokas. Anot antrai kadencijai išrinkto organizacijos vadovo Studentų sąjunga privalo pradėti dirbti ir su trečiosios pakopos – doktorantūros bei rezidentūros – studijų studentais. „Gaila pripažinti, tačiau šiai dienai Studentų sąjunga bei studentų atstovybės aktyviausiai dirba su bakalauro bei magistro pakopų studentais, manome, kad turime atstovauti visų pakopų studijų studentams, o siekiant šio Skaityti plačiau