Naujienos

Lietuvos studentų sąjungos atliktas tyrimas atskleidžia, jog į aukštųjų mokyklų jungimąsi palankiai žiūri 58 proc. studentų.  Didžiausią pritarimą aukštųjų mokyklų jungimui reiškia magistratūros ir vientisųjų studijų studentai: net 71 proc.  magistrantų  teigia, kad aukštųjų mokyklų skaičius Lietuvoje per didelis ir 67 proc. šių studijų studentų pritaria aukštųjų mokyklų konsolidacijai, taip manančių vientisųjų studijų studentų atitinkamai 74 ir 68 proc. Tuo tarpu, pusė kolegijose besimokančių studentų linkę manyti, kad aukštųjų mokyklų skaičius Lietuvoje tenkina poreikius. Net 9 proc. kolegijų studentų mano, kad Lietuvoje aukštųjų mokyklų per mažai, o su teiginiu, kad aukštųjų mokyklų per daug sutiko kiek daugiau nei trečdalis respondentų besimokančių kolegijose. „Tyrimas atskleidžia, kad universitetų studentai iš principo sutinka, jog aukštųjų mokyklų Lietuvoje per daug ir jos turėtų būti jungiamos. Galimą konsolidaciją ypač palaiko vyresnių kursų studentai, kurie jau ne pirmus metus studijuoja aukštojoje mokykloje, galbūt yra studijų mainams išvykę į užsienį ir matę kitokią aukštojo mokslo kokybę. Tuo Skaityti plačiau

Gruodžio 19 d. (pirmadienį) nuo 11 val. 30 min. LR Vyriausybėje (Gedimino pr. 11, Vilnius) vyks Lietuvos studentų sąjungos organizuojama konferencija Alma Mater „Aukštųjų mokyklų konsolidacija: grėsmės ir galimybės Lietuvai“. Konferencijos metu valdžios institucijų, aukštųjų mokyklų, verslo ir studentų atstovai diskutuos apie galimybes vykdyti aukštųjų mokyklų jungimą Lietuvoje, šio proceso apimtis ir pasekmes studijų kokybei, Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumui, mokslinių tyrimų plėtrai. Konferencijos metu bus pristatomas Lietuvos studentų sąjungos tyrimas „Aukštųjų mokyklų konsolidacija: ko tikisi studentai?“, taip pat Mokslo ir studijų analizės ir stebėsenos centro tyrimas „Mokslo ir studijų institucijų potencialo analizė“. Norint dalyvauti konferencijoje būtina registracija (kuri yra vykdoma iki gruodžio 14 d. 17 val.). Įeinant į LR Vyriausybę būtina pateikti asmens dokumentą (pasą arba tapatybės kortelę). Konferencijos programa. Sekite renginį Facebook. Kviečiame dalyvauti!

Valstybinio studijų fondo valdyba paskyrė socialines stipendijas 222-iems aukštųjų mokyklų studentams. Šioms stipendijoms išmokėti rudens semestrą skirta 115.102,00 eurų. Studentams, kurie dėl įvairių aplinkybių laiku nespėjo pateikti paraiškų, nusiminti neverta, nes nuo lapkričio 28 dienos skelbiamas papildomas paraiškų socialinei stipendijai gauti priėmimas. Galimybe rudens semestrą gauti paramą dar gali pasinaudoti tie studentai, kurie nespėjo užpildyti prašymo ar neatitiko kriterijų pagrindinio priėmimo metu. Jie elektroninius prašymus Fondo tinklalapyje pateikti galės iki gruodžio 7 dienos įskaitytinai. Atkreipiame dėmesį, kad papildomo priėmimo metu skirta socialinė stipendija mokama ne nuo semestro pradžios, o už likusį laikotarpį.  Socialinės stipendijos paskirtos 179 studentams iš nepasiturinčių šeimų, 21 neįgaliam studentui, kurių darbingumas neviršija 45 procentų. Taip pat – 22 studentams, kuriems iki pilnametystės nustatyta globa (rūpyba) arba kurie yra netekę abiejų savo tėvų. Elektroniniu būdu pateiktos 378 paraiškos socialinei stipendijai gauti. 156 prašiusieji socialinės stipendijos neatitiko pasirinkto socialinio kriterijaus, tinkamai neužpildė paraiškos, nepristatė dokumentų. Socialinės stipendijos neturi teisės gauti Skaityti plačiau

Lapkričio 26 d. 12 val. Klaipėdos valstybinėje kolegijoje (Bijūnų g. 10, Klaipėda) 212 aud. vyks Lietuvos studentų sąjungos neeilinė ataskaitinė konferencija. Jos metu bus pristatoma Prezidento veiklos ataskaita, finansinės veiklos patikrinimo ataskaita, keičiami organizacijos įstatai bei reglamentas. „Siekiant įgyvendinti prieš pusę metų patvirtintoje LSS strategijoje įvardintą tikslą dėl ilgalaikių pozicijų formavimo, būtina numatyti šių pozicijų priėmimo reglamentavimą ir tvarką, dėl šios priežasties bus keičiami organizacijos įstatai ir reglamentas. Įvykdžius šiuos pakeitimus, Lietuvos studentų sąjungos sieks patvirtinti ilgalaikes pozicijas dėl aukštojo mokslo paskirties, aukštojo mokslo kokybės bei socialinės aukštojo mokslo dimensijos“, – teigia LSS prezidentas P. Baltokas.     Konferencijos dokumentai: Konferencijos-darbotvarkė LSS veiklos ataskaita LSS Įstatų redakcijos projektas LSS Reglamento redakcijos projektas

Lietuvos studentų sąjunga (LSS) kreipėsi į Vyriausybę, prašydama pakeisti nutarimą dėl Lietuvos Respublikos Prezidentų Antano Smetonos, Kazio Griniaus ir Aleksandro Stulginskio vardinių stipendijų įsteigimo. Studentų atstovai piktinasi, jog pagal galiojančią tvarką į stipendijas gali pretenduoti tik valstybinių aukštųjų mokyklų studentai. „Manome, kad gerai besimokantiems, aktyviai mokslinėje ar meninėje veikloje dalyvaujantiems studentams turėtų būti sudaroma galimybė kandidatuoti į Prezidentų stipendijas, nepriklausomai nuo to valstybinėje ar privačioje aukštojoje mokykloje studijuoja. Su prašymu pakeisti stipendijų skyrimo tvarką ir kreipėmės į Vyriausybę“, – teigia LSS prezidentas Paulius Baltokas. Studentų sąjungos atstovų teigimu, nėra teisinga atmesti studentų galimybę gauti stipendiją tik atsižvelgiant į aukštosios mokyklos tipą. „Skirdami stipendijas turime vertinti konkretaus studento žinias ir pasiekimus, o ne iškart jį atmesti dėl to, kad mokosi privačioje aukštojoje“, – teigia P. Baltokas. Nutarimas dėl Prezidentų stipendijų skyrimo tvarkos priimtas 1995 m., kuomet Lietuvoje buvo vos kelios privačios aukštosios mokyklos. Vis dėlto nutarimas buvo keičiamas 2012 m. tačiau Skaityti plačiau

Šiandien vykusiame Valstybinio studijų fondo (VSF) Valdybos posėdyje nuspręsta skirti papildomus 1,2 mln. eurų geriausiai besimokiusių, tačiau už studijas mokėjusių bakalauro ir vientisųjų studentų studijų kainos apmokėjimui. Viso kompensavimui už studijas skirta 4,7 mln. eurų. Įmokas už studijas atgaus daugiau nei 5000 studentų. Taip bus įgyvendinama Mokslo ir studijų įstatymo nuostata, kad iki 10 proc. (nuo valstybės finansuojamų studentų skaičiaus) geriausiai besimokiusių, tačiau savo lėšomis studijavusių studentų, gali gauti kompensaciją už studijas sumokėtai kainai padengti. „Šiemet beveik pasieksime įstatyme numatytą 10 proc. ribą ir už studijas sumokėtus pinigus atgaus daugiau nei 5000 studentų. Džiaugiamės, kad iš pradžių numatyta 3,5 mln. suma, atsižvelgiant į tai, kad nevykstančią rotaciją ir nuo socialinių stipendijų likusias lėšas, padidinta dar 1,2 mln. eurų. Taip bus galima užtikrinti konstitucinę nuostatą, jog geriausiai besimokiusiems laiduojamas nemokamas mokslas“, – teigia VSF Valdybos narys, Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas. Praėjusiais metais studijų kainos kompensavimui buvo skirta 4,8 mln. Skaityti plačiau

Aukštųjų mokyklų tinklo optimizaciją Lietuvai rekomenduoja tiek vietiniai, tiek užsienio ekspertai. Vis dėlto Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga aukštųjų mokyklų siaurinimo nepalaiko. Partijos programoje teigiama, jog geriausias būdas spęsti absolventų įsidarbinamumo ir lankstaus reagavimo į darbo rinkos pokyčius problemas yra aukštojo mokslo sistemos harmonizavimas, aukštųjų mokyklų vaidmenų gryninimas ir realus studijų programose įvardintų absolventų kompetencijų pasiekimas. „Kokybiškas aukštasis mokslas  turi tenkinti tris sąlygas: pirma, gabūs studijuojantys asmenys, antra, kompetentingi dėstytojai ir mokslininkai ir trečia, kokybiška programų vadyba ir jos palaikymui reikalingi finansai. Tačiau aukštojo mokslo tinklas toks platus, jog Lietuvai neužtenka ekonominių išgalių kokybiškam tokios sistemos palaikymui. Turime liautis investavę į aukštąsias mokyklas, kurios didžiąją dalį savo lėšų skiria nebenaudojamų pastatų išlaikymui, neišgalėdamos investuoti į studentų, dėstytojų ar mokslininkų sąlygų gerinimą ir studijų kokybę“, – sako Studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas. Anot studentų atstovo, žaliųjų ir valstiečių sąjungos siūloma harmonizacija ir vaidmenų gryninimas įmanomas tik pasirašant itin detalias sutartis tarp Skaityti plačiau

Spalio 19 d. prasidėjo antrasis LSS mentorystės programos ciklas, kuriame dalyvaus 14 mentorių ir 13 ugdytinių iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos aukštųjų mokyklų studentų atstovybių. Penkis mėnesius truksiančioje mentorystės programoje siekiama ugdyti studentų žinias akademinio atstovavimo, žmogiškųjų išteklių valdymo, rinkodaros ir komunikacijos srityse. Be konkrečių studentų savivaldos veikloje reikalingų žinių mentoriai stengiasi savo ugdytiniams suteikti ir žinių apie lyderystę, skatinti kūrybiškumą bei užsibrėžtų tikslų įgyvendinimą. Programos atidaryme dalyvavę studentai turėjo galimybė susipažinti su savo mentoriais, taip pat sužinoti apie programos tikslus bei uždavinius. Renginio metu buvo pristatyti pirmojo mentorystės ciklo rezultatai, atkreiptas dalyvių dėmesys į grįžtamojo ryšio svarbą. „Pavasarį pasibaigęs pirmasis mentorystės ciklas buvo sėkmingas. Didžioji dalis ugdytinių toliau tęsia veiklą savo studentų savivaldose, naudodami programos metu gautas žinias ir taip stiprindami savivaldos veiklą. Tikimės, kad ir šis etapas bus toks pat sėkmingas ir galėsime džiaugtis sustiprėjusiomis savivaldų veikomis“, – teigia Studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas.

Jau lapkričio 8 dieną studentai iš visos Lietuvos turės galimybę įrodyti, jog jiems rūpi aukštojo mokslo klausimai. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Studentų atstovybė organizuoja akademinių žinių patikrinimą ir konferenciją – „Apšvietimas 2016“. Šia iniciatyva, kurios šūkis – „Įsuk akademinę lemputę!“, tikimasi paskatinti jaunus žmones aktyviau domėtis švietimo sistema bei akademiniu sąžiningumu. „Apšvietimas 2016“ – Konstitucijos egzamino principu paruoštas testas, kurio pagrindą sudarys klausimai iš Mokslo ir studijų, Švietimo įstatymų bei Bolonijos proceso. Taip pat studentų lauks klausimai apie savanorišką veiklą, studentišką judėjimą ir tiesioginį studentų atstovavimą. Egzaminas vyks dviem etapais. Per pirmąjį savo akademines žinias galės pasitikrinti Lietuvos aukštųjų mokyklų (šio projekto partnerių) studentai lapkričio 8 dieną. Antrasis, finalinis, etapas vyks lapkričio 17 dieną Kaune, Vytauto Didžiojo universitete. Egzamino metu bus surengta Akademiškumo konferencija, kurioje bus tobulinamos studentų akademinės aukštojo mokslo žinios, keliamos efektyvaus mokymosi kompetencijos bei skatinama būti sąžiningais ir socialiai atsakingais studentais. Akademinis išbandymas studentams buvo organizuojamas VDU Skaityti plačiau

Studijų finansavimo modelio kaitos poreikį deklaruoja kone visos rinkimų barjerą perlipusios partijos. Dabartinė sistema tenkina tik liberalus, visos kitos partijos studijų finansavimui yra paruošusios kitokių planų: vienos siūlo visiškai nemokamas studijas, kitos – visų studentų mokamą dalinę studijų įmoką. Studentų sąjungos atstovų teigimu, studijų finansavimo modelis turi būti peržiūrimas ir tobulinamas, vis dėlto šis klausimas jau eilę metų iššaukia aršias diskusijas ir negali būti sprendžiamas paskubomis. Studentų atstovai prioritetiniu laiko studijų paskolų sistemos reformavimą. „Visų pirma, norisi pasidžiaugti, jog partijos kalba apie paskolų sistemos pertvarką. Net jei ir studijų finansavimo sistema keisis, sutarimui dėl pokyčių ir jų įgyvendinimui reikės ne vienų metų, tad paskolų sistemos reformavimas turėtų būti pirmasis valdančiųjų žingsnis. Studentams būtų patraukliausias Jungtinės Karalystės modelis, kuomet paskolos grąžinimas yra susietas su darbo užmokesčiu, t.y. paskola pradedamą grąžinti tik tuomet, kai absolventas pasiekia nustatytą pajamų dydį“, – teigia Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas. Vis dėlto reikia pastebėti ir Skaityti plačiau