Preloader

Naujienos

Nuo liepos 1 d. dvigubės socialinės stipendijos studentams

Šiandien LR Seimo posėdyje buvo patvirtintas sprendimas nuo š. m. liepos 1 d. dvigubinti socialines stipendijas, atskirti jų skyrimą nuo akademinių rezultatų bei plėsti gavėjų ratą – nuo šiol ją gauti galės ir trečiosios pakopos, profesinių bei trumpųjų studijų studentai. Šio klausimo svarstymas prasidėjo dar 2018 m., Lietuvos studentų sąjungai (LSS) pasiūlius socialinę stipendiją atskirti nuo akademinių rezultatų tam, kad ji atitiktų tikrąją – finansinės paramos – paskirtį.  Šiandienos Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimas ne tik įgyvendins šią nuostatą, tačiau kartu leis studentams, patiriantiems socialinių sunkumų, mažiau nerimauti dėl galimybės studijuoti aukštosiose mokyklose ir siekti geresnių akademinių rezultatų, nes stipendijos kils nuo 3,25 iki 6,5 BSI (nuo 126,75 iki 253,5 eurų). LSS prezidentas Eigirdas Sarkanas džiaugiasi, kad nors procesas užtruko ilgiau nei tikėtasi, pagaliau yra pasiektas puikus rezultatas: „Nepaisant to, jog studentų socialinių stipendijų klausimas buvo svarstomas ne vienerius metus, nuoširdžiai norisi pasidžiaugti, kad Lietuvos studentų sąjungos pastangos bei nuoseklus Skaityti plačiau

Kalbamės su psichologu Pauliumi Rakštiku: „Vidinė motyvacija yra tvaresnis būdas keisti situaciją“

Psichologas, mindfulness mokytojas, meditacijų programėlės PAUZĖ kūrėjas Paulius Rakštikas teigia, jog nereikia turėti iliuzijų laukiant geresnės ateities. Geresnę ateitį mes kuriame šią akimirką, o ne ateityje. Kaip ir kodėl dėmesingas įsisąmoninimas gali prie to prisidėti bei kodėl svarbu pastebėti savo problemas – skaitykite interviu. Pradėkime nuo Jūsų – esate dėmesingo įsisąmoninimo mokytojas. Ar galite plačiau pakomentuoti, kas gi yra tas dėmesingas įsisąmoninimas? Tai yra būdas, leidžiantis dėmesingiau, sąmoningiau ir sakyčiau kokybiškiau priimti visas mūsų patirtis. Dėmesys yra itin nepastovi mūsų psichikos savybė, kuri gali būti treniruojama. Ji daro didelę įtaką įvairioms gyvenimo sritims, pradedant nuo to, kaip žmogus jaučiasi ir apimant jo elgesį, pasirinkimus ir kt. Šiuolaikinėje psichoterapijoje dėmesingumo lavinimas užimą svarbią vietą, tai gali tapti atskaitos tašku norinčiam spręsti sunkumus ar tiesiog keistis pozityvesne linkme žmogui. Kodėl pradėjote domėtis šia sritimi? Dar būdamas psichologijos studentu aiškiai jutau, kad žmogus keičiasi tik per asmeninį patyrimą, per savo refleksijas į tą Skaityti plačiau

Nors psichikos sveikatos stiprinimui finansavimas didės, sunkiausiems pacientams nemokamai gauti pagalbą vis dar bus sudėtinga

Gegužės 25 d. vyko Lietuvos studentų sąjungos (LSS) organizuota diskusija „Jauno žmogaus sveikata šiuolaikinėje visuomenėje“, kurios metu buvo aptariama, koks požiūris į psichikos sveikatos svarbą vyrauja mūsų visuomenėje, ar jai skiriame pakankamai dėmesio bei kokie galimi karantino ir COVID-19 padariniai jaunų žmonių psichikos sveikatai. Diskusijoje dalyvavo gydytojas psichiatras, psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis, Lietuvos psichologijos studentų atstovė Justė Jurčiūtė, Jaunimo linijos vadovė Greta Laukaitienė bei psichologas Nerijus Ogintas. Diskusiją moderavo LSS viceprezidentė Viktorija Žilinskaitė. Drąsos kreiptis psichologinės pagalbos atsiranda vis daugiau Jaunimo linijos vadovė Greta Laukaitienė teigia, kad mūsų visuomenėje kreiptis psichologinės pagalbos vis dar yra stigma, tačiau teigiamų ženklų, ypatingai tarp jaunimo, yra: „Jaunimo linijos veikloje mes tą pastebime iš skambučių, kai žmonės dalinasi, jog nenori eiti pas specialistą pasikonsultuoti, nes, tarsi gėda, jeigu kiti sužinos. Ypač tai pastebima mažuose miesteliuose, kur galbūt žmonės vienas kitą artimiau pažįsta arba bendruomenės glaudesnės“. G. Laukaitienės nuomone, jaunimo tarpe kreiptis pagalbos darosi net savotiškai Skaityti plačiau

LiPSA prezidentė Karolina Poškutė: Studentai tapo reiklesni savo aukštosioms mokykloms

Lietuvos psichologijos studentų asociacijos prezidentės Karolinos Poškutės nuomone, Lietuvoje pastarieji keleri metai buvo tarsi proveržis kalbant apie psichikos sveikatą, tačiau daug specialistų vis dar kritikuoja įvairius valstybės vadovų sprendimus, laiko juos neefektyviais arba nukreiptais ne į tą pusę, į kurią turėtų, todėl esminių pokyčių vis dar nematome. Kaip prie teigiamų pasikeitimų galėtų prisidėti ir aukštosios mokyklos – skaitykite interviu. Esate Lietuvos psichologijos studentų asociacijos (LiPSA) prezidentė. Papasakokite, koks yra LiPSA veiklos tikslas? Pagrindinis LiPSA tikslas yra vienyti psichologijos studentus ir suteikti jiems erdvę keistis profesine patirtimi ir ją turtinti, diskutuoti aktualiais klausimais, įvairiapusiškai ruošiantis dirbti pagal specialybę. Dėl šios priežasties, LiPSA veiklos daugiausia yra orientuotos į mūsų narių profesinių ir asmeninių kompetencijų kėlimą bei visuomenės švietimą psichologinėmis temomis. Organizuojame įvairius, jau tradicija tapusius, renginius, tokius kaip kasmetinė vasaros stovykla, kurios metu suburiame tiek savo narius, tiek kitus psichologijos studentus, entuziastus, kviečiame srities specialistus ir giliname žinias, bendraujame, keičiamės patirtimis. Taip pat Skaityti plačiau

Karilė Levickaitė: Psichikos sveikatos raštingumui dėmesio Lietuvoje skiriama per mažai

VŠĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorė Karilė Levickaitė sako, kad psichikos sveikatos raštingumui dėmesio Lietuvoje skiriama per mažai. Pateikiame interviu.  Kartu su kolegomis vedate psichikos sveikatos raštingumo mokymus. Gal galite plačiau pakomentuoti, kas yra tas psichikos sveikatos raštingumas? Visų pirma, psichikos sveikatos raštingumas yra apie tai, kad mes apie psichikos sveikatą žinių neturime arba jos neteisingos. Tai yra sąmoningumo didinimas, stigmos mažinimas, tai yra žinių suteikimas apie tai, kaip atpažinti savo ar kito asmens sunkumus ir ką daryti, kaip padėti bendruomenės lygmeniu, kur ir kokios pagalbos galima tikėtis Lietuvoje. Nežinau, kas yra sudėtingiau – ar griauti turimas neteisingas žinias, ar suteikti naujų. Tačiau vienareikšmiškai svarbiau nei žinios yra nuostatų keitimas, remiantis modernia, biopsichosocialiniu požiūriu grįsta paradigma, kurios Lietuvoje, deja, labai trūksta. Šioje paradigmoje vienodai rimtai yra vertinami biologiniai, psichologiniai ir socialiniai psichikos sveikatos aspektai, todėl daug kalbame apie socialinius psichikos sveikatos aspektus, kuriems dėmesio Lietuvoje labai trūksta. Jūsų nuomone, ar Lietuvoje Skaityti plačiau

LSS mokymai Tarybos nariams apie NVO teisinį reglamentavimą

Gegužės 14 d. ir 15 d. vyko nuotoliniai mokymai skirti Lietuvos studentų sąjungos Tarybos nariams, „Microsoft Teams“ programoje. Mokymų pagrindinis tikslas buvo išsiaiškinti, kaip skaidriai formuoti aukštojo mokslo politiką bendradarbiaujant su valstybės ir savivaldybės institucijomis, siekiant plėsti viešųjų paslaugų spektrą aukštajame moksle. Mokymų metu buvo kalbama apie teisinį NVO reglamentavimą. Gegužės 14 d. nacionalinio švietimo NVO tinklo atstovė Aušrinė Diržinskaitė pristatė temą „NVO skaidrumas ir atskaitomybė: pasaulinis atskaitomybės standartas“, su kuria galite susipažinti čia: NVO skaidrumas ir atskaitomybė: pasaulinis atskaitomybės standartas.  Tą pačią dieną NVO teisės instituto atstovas Rytis Jokubauskas pristatė temą „NVO plėtros įstatymas: kas naujo?“, su kuria galite susipažinti čia: NVO plėtros įstatymas: kas naujo?. Gegužės 15 d. nacionalinio švietimo NVO tinklo atstovas Edvinas Ragelskis pristatė temą „NVO Taryba: aktualiausi NVO sektoriaus klausimai“, su kuria galite susipažinti čia: NVO Taryba: aktualiausi NVO sektoriaus klausimai. Taip pat vyko mokymai ir apie tema „NVO koalicija: darbai ir iššūkiai“, su kuriais Skaityti plačiau

Eigirdas Sarkanas: Svarbu, kad socialinės problemos būtų sprendžiamos

LR Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pritarė socialinių stipendijų studentams didinimui nuo 3,25 iki 6,5 BSI (nuo 126,75 iki 253,5 eurų). Galutinis klausimo svarstymas persikelia į Seimo salę, tačiau ar Seimo nariai išgirs studentų lūkesčius?   Vyriausybė išvadų teikti neskubėjo Dar 2019 m. gruodį buvo pritarta socialines stipendijas studentams didinti maždaug dešimčia eurų (iki 3,5 BSI) ir, kai jau atrodė, jog su šiuo klausimu, kuris sprendžiamas ne vienerius metus, esame finišo tiesiojoje, pasirodžius antrajam siūlymui dėl socialinių stipendijų dvigubinimo – Vyriausybė išvadų teikti neskubėjo. Svarbu tai, kad kartu su padidinimu, nors ir nedideliu, buvo pritarta ir kitiems svarbiems, Lietuvos studentų sąjungos siūlytiems, pakeitimams – socialines stipendijas turėjo pradėti gauti tiek profesinių, tiek trečiosios pakopos studijų studentai, o jų mokėjimas turėjo būti atskirtas nuo akademinių rezultatų. Visgi, Vyriausybė išvadą priėmė ne po mėnesio ar dviejų. Sprendimo laukti teko daugiau nei keturis mėnesius! Dėl šios priežasties, su sunkumais susiduriantys studentai negalėjo gauti Skaityti plačiau

Eigirdas Sarkanas: Išgirsti studentų nuomonę yra būtina

LSS prezidentas Eigirdas Sarkanas teigia, kad nors Lietuvos aukštosios mokyklos dėl baigiamųjų darbų rengimo ir gynimo organizavimo spręs pačios, svarbu nepamiršti atkreipti dėmesį į studentų interesus. „Siekiant užtikrinti kokybišką procesą, aukštosios mokyklos į situaciją turėtų reaguoti lanksčiai ir priimti su studentais suderintus bei jiems palankiausius sprendimus, o, esant poreikiui, vėlinti baigiamųjų darbų rengimo ir gynimo terminus. Dar kartą noriu pabrėžti, jog išgirsti studentų nuomonę yra būtina, siekiant pateisinti jų teisėtus lūkesčius tiek sklandžiai studijuoti, tiek parengti kokybišką bei pilnavertį baigiamąjį darbą. Dėl šios priežasties, LSS inicijavo tyrimą, kuriuo siekiama išsiaiškinti studentų nuomonę apie nuotolinį mokymąsi bei dėl jo kylančius iššūkius, su kurio rezultatais būsite supažindinti visai netrukus.“ LSS kreipimasis į LURK ir LKDK: bit.ly/2VKqCcq

Viktorija Žilinskaitė: ar studentų psichikos sveikata yra aukštųjų mokyklų reikalas?

Balandžio 24-oji yra Tarptautinė jaunimo solidarumo diena, skirta atkreipti valstybės, visuomenės ir žiniasklaidos dėmesį į jaunimo problemas. Būtent tą ir norėčiau padaryti šiandien – atkreipti jūsų dėmesį į vieną opiausių problemų – jaunų žmonių, o tiksliau, studentų psichinę sveikatą bei aptarti, kas yra už ją atsakingas. Tiesa tai, kad stabili psichinė būklė, teigiamas emocinis klimatas ir palanki terpė mokymuisi yra tiesiogiai susiję su akademiniais rezultatais, laiku užbaigtomis studijomis ir efektyviu aukštojo mokslo rezultatų panaudojimu. Veiksnių, lemiančių mano paminėtus aspektus, yra labai daug ir jų sąrašas niekada nebus baigtinis. Kyla klausimas, ar aukštoji mokykla turėtų visu tuo rūpintis, siekiant užtikrinti kokybiškesnį ugdymo procesą? Aukštoji mokykla turi užtikrinti teisėtą studentų lūkestį gyventi ir studijuoti emociškai saugioje aplinkoje Teorinį atsakymą į šį klausimą pirmiausia galiu susieti su teisiniu aiškinimu. Paslaugų teikėjas (šiuo atveju – aukštoji mokykla), teikdamas paslaugas, privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų klientų, o šiuo atveju, studentų, interesus. Skaityti plačiau

Dažniausiai doktorantams pasitaikančios problemos – finansavimas ir prasta komunikacija

Lietuvos studentų sąjungos (LSS) užsakymu, Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga (LJMS) atliko tyrimą „Trečiosios studijų pakopos (doktorantūros) studentų pasitenkinimo studijomis tyrimas 2019“. Nors daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių doktorantų teigė esantys patenkinti savo studijomis, tyrimas atskleidė, kad motyvacija studijuoti doktorantūroje tampriai susijusi su studijų laikotarpiu – daugiausiai nežinančių, ar yra patenkinti studijomis buvo III, IV metų doktorantai ar net ketinantys gintis daktaro laipsnį. Tyrimas taip pat atskleidė, jog didžiausios III pakopos studentų problemos – finansavimas ir prasta komunikacija.   Dalį išlaidų tenka dengti savomis lėšomis Anot respondentų, finansavimo problemos dažniausiai kyla tiems studentams, kurie imasi naujų tyrimų Lietuvoje. Jiems atsiranda poreikis įsigyti inventoriaus, naujos cheminės medžiagos ar kitų reikalingų priemonių, kurios mokomojoje įstaigoje nėra naudojamos, tad studentas dažnu atveju negauna finansavimo, nes neatitinka įstaigos prioritetinės mokslo srities. Taip pat doktorantai ne visuomet gauna finansavimą vykti į mokslines stažuotes, konferencijas, o jei ir gauna, pasitaiko, jog jiems nemokami dienpinigiai. „Nebuvo skirta lėšų Skaityti plačiau