Naujienos
EHU studentai jaučiasi „informacijos vakuume“
Europos humanitarinis universitetas (EHU) jau antrą kartą sulaukė neigiamų Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) išvadų. Praėjusią savaitę valdžios atstovai pradėjo tartis dėl EHU gelbėjimo plano, o parlamentarai pabrėžė, kad Lietuva kaip valstybė turėtų stiprinti savo indėlį į EHU. Universiteto administracija išreiškė viešą poziciją, kurioje teigė, jog „Europos humanitarinio universiteto Valdančioji taryba nesutinka su neigiamais universiteto institucinio vertinimo rezultatais. EHU vadovybės požiūriu, reformos, įgyvendintos 2015-2017 m. laikotarpyje padarė esminę įtaką universiteto strateginio valdymo, studijų ir mokslo plėtrai, ką pripažino ir universiteto donorai šių metų lapkritį vykusioje Donorų konferencijoje.” Vakar EHU Švietimo ir mokslo ministerijai pateikė siūlymą dėl „abipusiai priimtino susitarimo“. Naujiena dėl EHU – ir Baltarusijos žiniasklaidoje Nepaisant to, EHU studentai teigia besijaučiantys „informacijos vakuume“. Naujieną dėl neigiamų SKVC išvadų išplatino ir Baltarusijos žiniasklaida, kilo sąmyšis ne tik studentų, bet ir tėvų tarpe (95% EHU studentų yra baltarusiai), o straipsniai susilaukė virš kelių šimtų komentarų. „Šioje situacijoje itin svarbu kritiškai išanalizuoti Skaityti plačiau
Studentų garantijos aukštosios mokyklos reorganizavimo ar likvidavimo atveju
Šiandien vykusiame Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje buvo pritarta, jog Lietuvos edukologijos universitetas (LEU), kartu su Aleksandro Stulginskio universitetu (ASU), bus prijungti prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU). Taip pat nuspręsta, kad nepaisant Lietuvos sporto universiteto (LSU) bendruomenės nepritarimo, LSU akademijos statusu prijungti prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU). Reaguodama į vykstančius procesus, Lietuvos studentų sąjunga (LSS) nori pabrėžti, jog itin svarbu, kad dėl aukštųjų mokyklų reorganizavimo ar likvidavimo studentams būtų suteikiamos visos garantijos bei išpildyti visi jų teisėti lūkesčiai. Švietimo ir mokslo komitete buvo priimtas sprendimas, jog LEU prijungus prie Vytauto Didžiojo universiteto, VDU studijos būtų vykdomos Kaune, o esamiems LEU studentams būtų sudarytos visos sąlygos pradėtas studijas baigti Vilniuje. „Sudaryti visas sąlygas bei leisti studentams baigti studijas reorganizuotoje aukštojoje mokykloje yra racionalus sprendimas, tačiau tai tik viena medalio pusė. Studentai taip pat turi turėti galimybę ir nutraukti studijas, jeigu jie, pavyzdžiui, nusprendžia, kad nenori po reorganizacijos keisti aukštosios mokyklos Skaityti plačiau
Vyriausybė vėl pamiršo savo pažadus akademinei bendruomenei
Šiandien Lietuvos Respublikos Seimas priėmė 2018 metų biudžetą, kuris, pasak premjero Sauliaus Skvernelio, socialiai jautresnis ir atsakingesnis, orientuotas į labiausiai pažeidžiamas gyventojų grupes bei socialinės atskirties mažinimą. Deja, Vyriausybės ir valdančiosios Seimo koalicijos atstovai liko kurti studentų bei jaunųjų mokslininkų prašymui skirti papildomus 5 milijonus eurų stipendijų didinimui. „Valdžia teigia, jog jos prioritetas yra švietimas, tačiau kaip matome, priimami sprendimai yra visiškai priešingi šiai sakomai pozicijai. Liūdna, kad pažadai studentams bei jauniesiems mokslininkams eilinį sykį subliuško ir iš esmės vėl esame palikti likimo valiai“, – teigia Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Eigirdas Sarkanas. Dar 2014 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Studentų sąjunga pasirašė ketinimų protokolą, kuriuo Vyriausybė įsipareigojo iki 2018 metų palaipsniui didinti studentų bei doktorantų stipendijas bent 50 proc., tačiau šie ketinimai buvo užmiršti. Nors apie įsipareigojimus priminė Studentų ir Jaunųjų mokslininkų sąjungos, tiek Vyriausybė nepritarė skirti 5 mln. eurų stipendijoms, tiek Seimas liko kurčias – už šį pasiūlymą Skaityti plačiau
Išrinkta nauja Lietuvos studentų sąjungos Valdyba
Gruodžio 9 d. ISM universitete vyko Lietuvos studentų sąjungos Tarybos posėdis, kurio metu išrinkta nauja LSS Valdyba. Vilniaus regionui LSS Valdyboje du metus atstovaus kadenciją baigusi ISM SA prezidentė Uršulė Sadauskaitė ir buvęs Mykolo Romerio universiteto studentų atstovybės prezidentas Vladas Pūtys. Valdybos nare nuo Klaipėdos regiono išrinkta buvusi Klaipėdos valstybinės kolegijos studentų atstovybės prezidentė Akvilė Stonkuvienė, o nuo Kauno – jau antrąją kadenciją eis Dovydas Kinderys, buvęs Kauno kolegijos studentų atstovybės prezidentas. Naujai išrinkta LSS Valdyba išskyrė tokias prioritetines sritis kaip finansinių ir žmogiškųjų organizacijos išteklių stiprinimą bei glaudų bendradarbiavimą su LSS Tarybos nariais. Visi naujai išrinkti nariai jau ne vienerius metus yra Lietuvos studentų sąjungos dalis. Jų sukaupta patirtis bus naudinga stiprinant organizaciją bei jos vaidmenį priimant nacionalinės reikšmės sprendimus.
Studentai sunerimę: Vyriausybė stipendijų kelti neketina
Gruodžio 7 d. LR Seimo posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl 2018 metų valstybės biudžeto. LR Vyriausybės pateiktame biudžeto projekte prašytų papildomų 5 mln. eurų stipendijoms didinti nesurado. Lapkričio mėnesį Lietuvos studentų sąjunga (LSS) kartu su Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga (LJMS) kreipėsi į Švietimo ir mokslo komitetą. Organizacijų vadovai priminė komiteto nariams apie dar 2014 m. su LR Vyriausybe pasirašytą ketinimų protokolą, kuriame siekiama didinti studentams skiriamas lėšas iki 50 %. Tam, kad susitarimas būtų įgyvendintas, LSS ir LJMS prašė valstybės biudžete skirti papildomus 5 mln. eurų. Tuomet Švietimo ir mokslo komiteto nariai pritarė, kad stipendijos turi kilti. Visgi, LR Vyriausybei nepritarus papildomų 5 mln. eurų skyrimui, Seimo narių grupė pakartotinai pateikė siūlymą rasti papildomų lėšų iš valstybės biudžeto studentų stipendijų kėlimui. Dabar kiekvieno valstybės finansuojamo studento krepšelyje stipendijoms yra skirta 3.1 BSI (117,8 EUR). Jei Vyriausybė rastų papildomų lėšų ir būtų pasiektas ketinimų protokolo susitarimas, stipendijoms būtų skiriama 3.75 BSI Skaityti plačiau
Kodėl užsienio studentai nepasilieka Lietuvoje?
Nepaisant to, kad dalis Lietuvos aukštųjų mokyklų pritraukia studentus iš užsienio, sąlygos atvykti ir pasilikti toliau gyventi mūsų šalyje jiems nėra patrauklios. Mažėjančio studentų skaičiaus problema yra vis ryškesnė, todėl svarbu sudaryti kuo geresnes sąlygas užsienio piliečiams mokytis mūsų šalyje bei įsitraukti į darbo rinką. Tokiu būdu iš dalies būtų sprendžiamos ne tik emigracijos, bet ir ekonominės problemos. MOSTA apžvalga Lapkričio 21 dieną Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) išleido apžvalgą „Ar gebame pritraukti studijoms iš išlaikyti išsilavinimą įgijusius užsieniečius Lietuvoje“. Remiantis tiek apžvalga, tiek MOSTA pranešimu žiniasklaidai, galima teigti, kad situacija dėl užsienio studentų noro atvykti mokytis į mūsų šalį gerėja ir jų skaičius kasmet reguliariai auga. Tai puikiai iliustruoja MOSTA pateikti skaičiai: 2012–2017 m. į Lietuvos aukštąsias mokyklas įstojusių užsieniečių skaičius augo vidutiniškai po 4 proc. per metus. Iš viso per 6 metus į šalies aukštąsias mokyklas įstojo 10 246, o šiemet studijas Lietuvoje pasirinko 1846 Skaityti plačiau
Aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos procese nėra vietos studentų garantijoms?
Pastaruoju metu, ypač šią savaitę, labai suaktyvėjo aukštųjų mokyklų pertvarkos tema. Visai neseniai valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano įgyvendinimo priemonėms buvo pritarta ir vyriausybės pasitarime. Ar šis priemonių planas jau galutinis – kol kas niekas pasakyti negali, tačiau visame aukštųjų mokyklų optimizacijos kontekste Lietuvos studentų sąjunga pasigenda svarbiausio – garantijų studentams. Daug neatsakytų klausimų Būtent studentai yra tie žmonės, kuriuos aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo pasekmės palies labiausiai, tačiau jų likimas konsolidacijos procese, panašu, aptarinėjamas mažiausiai. Tuo labiau, kad labai dažnai yra pabrėžiama, jog konsolidacija ir yra vykdoma dėl studentų. Kyla daug neatsakytų klausimų – kiek gerės studentų socialinė padėtis sujungus universitetus, kaip keisis stipendijų skyrimo tvarka? Kokias garantijas ir teises studentams ruošiasi garantuoti valstybė, kurių aukštosios mokyklos bus prijungtos prie kitų? Ar bus galimybė gauti kompensaciją už praleistą laiką aukštojoje mokykloje, į kurią valstybė leido vykdyti priėmimą, tačiau vėliau nutarė, kad ta aukštoji mokykla yra prasta ir netinkama vykdyti studijas? Skaityti plačiau
Startuoja projektas „Rauk Čyterį“
Lapkričio 15 d. socialiniame tinkle facebook startavo „Rauk Čyterį“ projektas. Jo tikslas – kova su akademiniu nesąžiningumu. Iki šiol aukštųjų mokyklų savivaldos vykdė kampanijas, skirtas kovai su akademiniu nesąžiningumu, tik savo aukštosios mokyklos mastu. Lietuvos studentų sąjunga, pradėdama šią kampaniją, tikisi, kad tai taps visuotinai žinomu ženklu, kuris bus naudojamas visose Lietuvos kolegijose bei universitetuose. Kodėl „Rauk Čyterį“? Paties veikėjo vardas – Čyteris – atspindi dabartinės jaunimo šnekamosios kalbos ypatumus. Studentai dažnai naudoja anglicizmus, todėl tikimasi, kad „Čyteris“ taps šnekamosios kalbos dalimi. Veikėją stengiamasi pavaizduoti kaip piktžolę, kuri yra seniai įsišaknijusi aukštajame moksle ir kurią reikia išrauti su šaknimis, o pats akademinis nesąžiningumas – nebemadingas dalykas. „Nors nuo seno buvau neatsiejama studento gyvenimo dalis, žmonės manęs pradeda nemėgti. Turiu daug gerų savybių – mėgstu pasisavinti arba plagijuoti svetimas idėjas, sukčiauju viešų atsiskaitymų metu, padedu dėstytojams neobjektyviai vertinti studentus ar falsifikuoti rezultatus, tačiau žmonės nori mane išrauti kaip kokią piktžolę. Esu Skaityti plačiau
Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pritarė siūlymui kelti stipendijas
Šiandien (lapkričio 8 d.) Seime vykusiame Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Eigirdas Sarkanas ir Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) pirmininkė dr. Milena Medineckienė iškėlė klausimą dėl lėšų skyrimo stipendijoms kelti. „Šį pirmadienį, lapkričio 6 d., kartu su Lietuvos studentų sąjunga, mes kreipėmės į Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komitetą, norėdami priminti, jog 2014 metais tarp LSS ir LR Vyriausybės buvo pasirašytas ketinimų protokolas, kurio viena iš esminių dalių – siekti, kad iki 2018 m. studentams skatinti skiriamos valstybės lėšos, palyginti su 2014 m. vienam studentui skaičiuojama suma, palaipsniui didėtų iki 50 procentų.“- komentavo Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkė dr. Milena Medineckienė. LSS ir LJMS paskaičiavimu, šiemet tam turėtų būti skirti maždaug 5 mln. eurų. Džiugu, kad Švietimo ir mokslo komiteto nariai pritarė, kad stipendijos turi kilti ir plenariniame posėdyje svarstys klausimą, dėl reikiamų lėšų skyrimo. „Akivaizdu, kad šiuo metu egzistuojančios stipendijos visiškai netenkina studentų Skaityti plačiau
Išrinktas naujas Lietuvos studentų sąjungos prezidentas
Šeštadienį (lapkričio 4 d.) Kauno kolegijoje vyko Lietuvos studentų sąjungos ataskaitos teikimo ir rinkimų konferencija. Organizacijos vairą studentijos atstovai patikėjo buvusiam Vytauto Didžiojo universiteto studentų atstovybės prezidentui Eigirdui Sarkanui. Savo rinkiminėje kalboje Eigirdas pabrėžė, kad pagrindinėmis veiklos kryptimis jis laiko Lietuvos studentų sąjungos įtakos atgavimą formuojant Lietuvos aukštojo mokslo politiką bei organizacijų stiprinimą. „LSS turi tapti įrankiu savivaldoms pasiekti savo tikslus“ – sakė naujasis LSS prezidentas. 2016-2020 m. LSS veiklos strategija, kurios pagrindinės kryptys yra aukštojo mokslo pažanga, žmonių išteklių ir finansinių išteklių stiprinimas, taip pat yra vienas iš prioritetų Eigirdo Sarkano veiklos programoje. Naują biuro komandą sudaro septyni žmonės – prezidentas, viceprezidentas, atsakingas už kolegijas Kasparas Nacius, viceprezidentė, atsakinga už universitetus Viktorija Žilinskaitė, organizacijos stiprinimo vadovė Justina Štrimaitytė, projektų vadovė Sandra Matoškaitė, administratorė Dineta Bielevičiūtė ir komunikacijos vadovė Vaiva Kasiulynaitė. Paklaustas, kodėl pasirinko šiuos žmones, Eigirdas atsakė, jog jo nuomone, šiuo metu tai yra kompetetingiausi žmonės savo srityse, neseniai Skaityti plačiau