Preloader

Atlyginimo diferencijavimą pagal amžių studentai laiko diskriminacija

Šiandien vyks Trišalės tarybos posėdis, kuriame vienas numatytų klausimų yra „Dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio diferencijavimo pagal amžių“ – jaunesniems asmenims bus siūloma mokėti mažesnį MMA. Šį klausimą svarstyti teikė Lietuvos verslo konfederacija.

Studentai nesutinka su tokiu planuojamu įstatymo pakeitimu, teigdami, jog tai gali būti laikoma diskriminacija dėl amžiaus. Anot jų, ne mažiau svarbu ir tai, kad būtent dirbantys studentai sudaro reikšmingą dalį jaunimo, o šis atlyginimo diferencijavimas pagal amžių gali prisidėti prie jų akademinių rezultatų prastėjimo.

Gali didėti vyresnių žmonių nedarbas

Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Eigirdas Sarkanas mini, kad minimalus atlyginimas Lietuvoje yra mokamas tik už nekvalifikuotą darbą ir, jo supratimu, nėra iki galo aišku, kaip tai yra tiesiogiai susiję su amžiumi. „Įsivaizduokime situaciją, jog lygiai tą patį nekvalifikuotą darbą dirba 24 ir 26 metų amžiaus asmenys ir pastarasis gauna didesnį minimalų atlyginimą vien todėl, jog yra vyresnis. Tai akivaizdi diskriminacija pagal amžių. Suprantama, jog vyresnis darbuotojas gali turėti daugiau patirties toje pačioje darbo vietoje ir būtent patirtis gali būti svarus argumentas diferencijuoti atlyginimus, tačiau, tokiu atveju, verslas turi prisiimti atsakomybę mokėti didesnį negu MMA atlyginimą, o ne kelti klausimą dėl MMA diferencijavimo pagal amžių,“ – svarsto E. Sarkanas.

LSS vadovas atkreipia dėmesį, kad, jei sprendimas būtų priimtas, tai galimai išryškintų naujas visuomenės problemas: „Manau, kad toks siūlymas vestų link to, jog verslas bet kokia kaina ieškotų tik jaunų žmonių – pigesnės darbo jėgos, o tai, teoriškai, galėtų didinti vyresnių žmonių, kurie dirba nekvalifikuotą darbą, nedarbą.“

Studentai būtų priversti dirbti daugiau

LSS vadovas pasakoja, jog remiantis Eurostudent tyrimu, tarptautiniame kontekste Lietuvos studentai yra tarp daugiausiai valandų per savaitę apmokamam darbui skiriančių studentų, vidutiniškai 5 valandomis per savaitę viršijančiais „Eurostudent VI“ tyrimo vidurkį: „Tiek 2018 metais LSS atliktas socialinės dimensijos, tiek ir reguliariai atliekamas Eurostudent tyrimas labai aiškiai identifikuoja, jog daugiau negu pusė bakalauro studijų studentų dirba, o pagrindinė to darbo priežastis – papildomos pajamos be kurių studentai negalėtų studijuoti.“

Anot E.Sarkano, ne mažiau svarbus aspektas – mažėjant pajamoms, dalis studentų būtų priversti dirbti daugiau, o tai gali prisidėti prie prastėjančių akademinių rezultatų: „Natūralu, jog būtent studentai yra ta visuomenės grupė, kuri itin dažnai renkasi nekvalifikuotą darbą. Svarbu tai, kad dažnas ir dabar, dėl būtinybės dirbti, patiria iššūkių studijuojant – dėl darbo nukenčia akademiniai rezultatai arba studijas netgi tenka mesti. Jei MMA būtų diferencijuojamas pagal amžių, dalies studentų pajamos sumažėtų ir, norint pasiekti tą patį pajamų lygį, reikėtų arba mažinti poreikius, kurie ir šiaip yra minimalūs, arba lygiai tą patį darbą dirbti keliomis valandomis per savaitę ilgiau. Tai ne tik nepadėtų spręsti dirbančių studentų problemų, bet jas dar labiau pagilintų.“