| Susitarta dėl pagrindinių Europos aukštojo mokslo raidos krypčių | 2009-05-06 |
Europoje nubrėžtos aukštojo mokslo plėtotės gairės kitam dešimtmečiui.
Dėl jų balandžio 27 – 29 d. Liuvene (Belgijoje) susitarė Europos
aukštojo mokslo erdvės kūrime (Bolonijos procese) dalyvaujančių
valstybių atstovai. Tarptautiniame renginyje – ministrų konferencijoje
ir Bolonijos forume - taip pat dalyvavo ir Lietuvos studentų sąjungos
(LSS) prezidentas Dainius Dikšaitis.
Pagrindinės kryptys, kuriomis derėtų judėti, nustatytos priimtame komunikate „Bolonijos procesas 2020 – Europos aukštojo mokslo erdvė naujajame dešimtmetyje“. Dokumente suformuluota dešimt Europos bendros aukštojo mokslo erdvės tobulinimo per ateinantį dešimtmetį prioritetų. Tarp jų: aukštojo mokslo kokybės geriniams ir prieinamumo visoms socialinėms grupėms didinimas, orientacija į studentų poreikius bei lūkesčius, studentų ir dėstytojų mobilumas, įvairialypių skaidrumo priemonių diegimas, aukštojo mokslo finansavimo šaltinių įvairovė ir kt.
Pasak Lietuvos studentų sąjungos prezidento Dainiaus Dikšaičio, Bolonijos proceso prioritetai – geras sufleris Lietuvai, siekiančiai aukštuoju mokslu pritraukti ne tik vietos, bet ir viso pasaulio studentus.
„Esame rimto tarptautinio proceso dalis, - nebe atskira sala. Jei norime koja kojon žengti su šių dienų pasauliu, negalime užsimerkti. Jau dabar aišku, kad tam tikrus namų darbus turime padaryti. Būtina atnaujinti studijų turinį, mokymo metodus, gerinti studijų kokybės priežiūrą, sudaryti platesnes galimybes siekti aukštojo išsilavinimo žmonėms su negalia. Kol kas negalime pasigirti ir ženkliais studentų ar dėstytojų mobilumo rodikliais, patrauklia stipendijų sistema ar gyvenimo bendrabučiuose sąlygomis“, - atkreipia dėmesį LSS prezidentas Dainius Dikšaitis.
Anot studentų sąjungos vadovo, atsakymai, kaip mūsų šalyje įveikti atsilikimą nuo pirmaujančių Bolonijos proceso šalių, turėtų būti įtvirtinti konkrečiame priemonių plane. D. Dikšaičio įsitikinimu, tokio dokumento rengime ir įgyvendinime privalo dalyvauti ne tik valdžios institucijų, bet ir visos akademinės bendruomenės atstovai.
Vadinamajame Bolonijos ministrų susitikime - konferencijoje dalyvavo 46 Bolonijos procese dalyvaujančių šalių švietimo ministrai, aukštojo mokslo institucijų atstovai, Eropos sąjungos Švietimo komisaras, Švietimo ir kultūros generalinė direktorė, Europos universitetų bei Europos neuniversitetinių aukštojo mokslo įstaigų asociacijų vadovai, atstovai iš UNESCO ir kitų centrinių Europos aukštojo mokslo organizacijų. Po konferencijos vykusiame pirmajame pasauliniame Bolonijos forume prie dalyvių prisijungė dar 15 neeuropinių šalių delegacijos (JAV, Kinijos, Japonijos, Australijos, Kanados, Naujosios Zelandijos, Izraelio, Etiopijos, Maroko, Kazachstano, Kirgizijos ir kt.).
Lietuvai abiejuose renginiuose atstovavo delegacija, sudaryta iš Švietimo ir mokslo ministerijos pareigūnų, Lietuvos universitetų rektorių ir Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos bei Lietuvos studentų sąjungos atstovų.
Apie Bolonijos procesą:
Bolonijos procesas prasidėjo 1999 m. po Bolonijos deklaracijos „Europos aukštojo mokslo erdvė“ paskelbimo, ją pasirašius 29 Europos šalių Bolonijoje (Italija) susirinkusiems švietimo ministrams. Bolonijos deklaracija numatė pagrindinius tikslus ir gaires, kaip iki 2010 m. sukurti bendrą Europos aukštojo mokslo erdvę.
Bolonijos deklaracija įvardijo, kaip ir kokiais įrankiais naudojantis bus kuriama bendra Europos aukštojo mokslo erdvė – pasirenkant aiškių ir palyginamų laipsnių sistemą, įvedant kreditų sistemą, skatinant studentų ir dėstytojų mobilumą, užtikrinant aukštojo mokslo kokybę bei stiprinant ir plečiant europinio aukštojo mokslo idėją. Priėmus deklaraciją buvo pradėtos reformos, siekiant didinti Europos aukštojo mokslo suderinamumą, palyginamumą, konkurencingumą.
Nuo 1999 m. kas dvejus metus vyko Europos ministrų, atsakingų už aukštojo mokslo sritį, konferencijos: 2001 m. Prahoje, 2003 m. Berlyne, 2005 m. Bergene ir 2007 m. Londone. Kiekvienos konferencijos metu ministrai pasirašydavo komunikatą, kuriuo patvirtindavo ankstesnius įsipareigojimus, apžvelgdavo pasiektą pažangą bei nubrėždavo naujas veiklos gaires.
Šiuo metu Bolonijos procesas vienija 46 Europos šalis. Lietuva dalyvauja Bolonijos procese nuo 1999 m.
Pagrindinės kryptys, kuriomis derėtų judėti, nustatytos priimtame komunikate „Bolonijos procesas 2020 – Europos aukštojo mokslo erdvė naujajame dešimtmetyje“. Dokumente suformuluota dešimt Europos bendros aukštojo mokslo erdvės tobulinimo per ateinantį dešimtmetį prioritetų. Tarp jų: aukštojo mokslo kokybės geriniams ir prieinamumo visoms socialinėms grupėms didinimas, orientacija į studentų poreikius bei lūkesčius, studentų ir dėstytojų mobilumas, įvairialypių skaidrumo priemonių diegimas, aukštojo mokslo finansavimo šaltinių įvairovė ir kt.
Pasak Lietuvos studentų sąjungos prezidento Dainiaus Dikšaičio, Bolonijos proceso prioritetai – geras sufleris Lietuvai, siekiančiai aukštuoju mokslu pritraukti ne tik vietos, bet ir viso pasaulio studentus.
„Esame rimto tarptautinio proceso dalis, - nebe atskira sala. Jei norime koja kojon žengti su šių dienų pasauliu, negalime užsimerkti. Jau dabar aišku, kad tam tikrus namų darbus turime padaryti. Būtina atnaujinti studijų turinį, mokymo metodus, gerinti studijų kokybės priežiūrą, sudaryti platesnes galimybes siekti aukštojo išsilavinimo žmonėms su negalia. Kol kas negalime pasigirti ir ženkliais studentų ar dėstytojų mobilumo rodikliais, patrauklia stipendijų sistema ar gyvenimo bendrabučiuose sąlygomis“, - atkreipia dėmesį LSS prezidentas Dainius Dikšaitis.
Anot studentų sąjungos vadovo, atsakymai, kaip mūsų šalyje įveikti atsilikimą nuo pirmaujančių Bolonijos proceso šalių, turėtų būti įtvirtinti konkrečiame priemonių plane. D. Dikšaičio įsitikinimu, tokio dokumento rengime ir įgyvendinime privalo dalyvauti ne tik valdžios institucijų, bet ir visos akademinės bendruomenės atstovai.
Vadinamajame Bolonijos ministrų susitikime - konferencijoje dalyvavo 46 Bolonijos procese dalyvaujančių šalių švietimo ministrai, aukštojo mokslo institucijų atstovai, Eropos sąjungos Švietimo komisaras, Švietimo ir kultūros generalinė direktorė, Europos universitetų bei Europos neuniversitetinių aukštojo mokslo įstaigų asociacijų vadovai, atstovai iš UNESCO ir kitų centrinių Europos aukštojo mokslo organizacijų. Po konferencijos vykusiame pirmajame pasauliniame Bolonijos forume prie dalyvių prisijungė dar 15 neeuropinių šalių delegacijos (JAV, Kinijos, Japonijos, Australijos, Kanados, Naujosios Zelandijos, Izraelio, Etiopijos, Maroko, Kazachstano, Kirgizijos ir kt.).
Lietuvai abiejuose renginiuose atstovavo delegacija, sudaryta iš Švietimo ir mokslo ministerijos pareigūnų, Lietuvos universitetų rektorių ir Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos bei Lietuvos studentų sąjungos atstovų.
Apie Bolonijos procesą:
Bolonijos procesas prasidėjo 1999 m. po Bolonijos deklaracijos „Europos aukštojo mokslo erdvė“ paskelbimo, ją pasirašius 29 Europos šalių Bolonijoje (Italija) susirinkusiems švietimo ministrams. Bolonijos deklaracija numatė pagrindinius tikslus ir gaires, kaip iki 2010 m. sukurti bendrą Europos aukštojo mokslo erdvę.
Bolonijos deklaracija įvardijo, kaip ir kokiais įrankiais naudojantis bus kuriama bendra Europos aukštojo mokslo erdvė – pasirenkant aiškių ir palyginamų laipsnių sistemą, įvedant kreditų sistemą, skatinant studentų ir dėstytojų mobilumą, užtikrinant aukštojo mokslo kokybę bei stiprinant ir plečiant europinio aukštojo mokslo idėją. Priėmus deklaraciją buvo pradėtos reformos, siekiant didinti Europos aukštojo mokslo suderinamumą, palyginamumą, konkurencingumą.
Nuo 1999 m. kas dvejus metus vyko Europos ministrų, atsakingų už aukštojo mokslo sritį, konferencijos: 2001 m. Prahoje, 2003 m. Berlyne, 2005 m. Bergene ir 2007 m. Londone. Kiekvienos konferencijos metu ministrai pasirašydavo komunikatą, kuriuo patvirtindavo ankstesnius įsipareigojimus, apžvelgdavo pasiektą pažangą bei nubrėždavo naujas veiklos gaires.
Šiuo metu Bolonijos procesas vienija 46 Europos šalis. Lietuva dalyvauja Bolonijos procese nuo 1999 m.