Istorija
Lietuvos studentų sąjungos (LSS) kūrimas sutapo su “revoliuciniais” 1988 - 1990 metais. Jo pradžią davė kvestionuojama komjaunimo organizacija. Tai buvo ir dalis Sąjūdžio bangos.
1
989 m. balandžio 7-8 dienomis Vilniaus universitete vyko Lietuvos studentų forumas, į kurį susirinko atstovų iš bene visų tuo metu veikusių aukštųjų mokyklų. Forume nutarta, kad laikinai bus įkurta Lietuvos studentų Koordinacinė taryba, kurios tikslai – „organizuoti Lietuvos studentų asociacijos kūrimo darbą bei rūpintis neatidėliotinais studentų reikalais”.
Studentų forumas išplatino pareiškimus, kuriuose prieštaraujama priverstinei ir „nedemokratiškai, nesuderinamai su žmogaus teise pasirinkti darbą”, aukštųjų mokyklų diplomantų skirstymo į darbą ir trejų metų atidirbimo pagal paskyrimą sistemai, „prievartiniam visuotiniam studentų vežimui žemės ūkio darbams”.
Remiantis Estijos TSR ir Ukrainos TSR pavyzdžiais, keltas klausimas, kodėl studentams neteikiama nuolaidų važiuojant autobusais. Studentai garsiai kalbėjo, kad reikia naikinti sovietų karines katedras ir po aukštojo mokslo studijų atsisakyti privalomosios karo tarnybos. Buvo organizuojamos jaunuolių „moralinio palaikymo” akcijos, skirtos atsisakantiesiems eiti į sovietų karo tarnybą. Reikalavimai buvo stiprinami akcijomis, boikotais, demonstracijomis.
Tuometinės studentų Koordinacinės tarybos vicepirmininkas Vygaudas Ušackas, dabartinis Lietuvos užsienio reikalų ministras, buvo aktyvus rengdamas argumentus, kodėl Studentų atstovybės, o ne komjaunimas ar buvusi profsąjunga, turi atstovauti studentams. Jis dėl studentijos reikalų susitikdavo ir su Vyriausybės nariais. Aktyviausieji Koordinacinės tarybos nariais vykdavo į Lenkijoje, Rusijoje, Švedijoje rengtus tarptautinius studentų susitikimus, skleidė Lietuvos nepriklausomybės siekius.
1991 m. rugsėjį oficialiai įsteigta Lietuvos studentų sąjunga (LSS), pakeitusi Lietuvos studentų Koordinacinę Tarybą. Pirmuoju organizacijos prezidentu tapo Dainius Juzakėnas, dabar - vienas iš UAB „Zigzag Travel“ vadovų. Jo vadovavimo laiku studentai rašė LR Seimui 10-ties punktų peticiją, mitingavo, piketavo, rengė akcijas, žadėjo gulti ant traukinių bėgių, jei neįvykdys jų reikalavimų. Tuomet valdžia, nors ir kviesdavo studentus į posėdžius, studentų nuomonės rimtai nevertino.
Antrojo LSS prezidento Sauliaus Basijoko, šiuo metu dirbančio prodiuseriu Lietuvos televizijoje, vadovavimas organizacijai 1993 - 1994 m. iš esmės pakeitė studentijos judėjimo kokybę. Iš triukšmingų demonstracijų pereita į „kabinetines derybas”. Tuomet aukštasis mokslas buvo gerokai nuvertėjęs ir daugelis potencialių studentų, užuot studijavę, rinkosi „Gariūnų mokyklą”, todėl LSS reikėjo rūpintis ir tuo, kad turėtų kam atstovauti.
1994-1996 m. organizacijai vadovavęs Mindaugas Danys, dabartinis Socialinės ir ekonominės plėtros centro valdybos pirmininkas, iškėlė nuostatą, kad studentai būtų visateisiai universitetų šeimininkai. Jis daug keliavo po senas demokratijos tradicijas turinčias Vakarų šalis - JAV, Švediją, Daniją. Iš kelionių grįžęs kupinas idėjų, suorganizavo akciją „Užverskime Vyriausybę atvirukais”, kurios metu studentai išplatino 10 tūkst. atvirlaiškių, reikalaudami garantuoti nemokamą mokslą, įdiegti kreditų sistemą, išspręsti transporto lengvatų klausimą.
1996-1997 m. LSS prezidentu buvo VGTU studentas Rimantas Klimavičius, šiuo metu dirbantis AB „Ensto”.
1997-1998 m. organizacijai vadovavo Artūras Macijauskas, dabartinis Vilniaus universiteto Viešųjų pirkimų direkcijos vyriausiasis specialistas.
1998-1999 m. po sąjungą sklandė idėjos, kad Lietuvos studentai turi būti žinomi ir pripažinti pasaulyje, todėl VU Kauno humanitariniame fakultete studijuojantis ir puikiai angliškai kalbantis būsimasis ekonomistas Regimantas Buožius, šiuo metu dirbantis „Acme Computer Components” direktoriumi, puikiai tiko užimti prezidento postą.
Dar niekada anksčiau studentija nebuvo pasiekusi tokio pripažinimo, kaip 1999-2001 m. dvi kadencijas iš eilės prezidentaujant Svajūnui Jakučiui, dabartiniam VšĮ „Tarptautiniai jaunimo mainai” direktoriui. Studentų atstovai vyko į visus susitikimus su politine šalies vadovybe, kur buvo aptariami aukštojo mokslo klausimai. Kita vertus, prasidėjo nesutaikoma studentijos konfrontacija. Trijų aukštųjų mokyklų studentų savivaldos, atsiskyrę nuo organizacijos, įkūrė Lietuvos studentų atstovybių sąjungą.
2001-2002 m. pirmą kartą LSS istorijoje prie studentijos vairo stojo mergina - Diana Skučaitė, kuriai vadovaujant labiausiai buvo išplėtoti išoriniai organizacijos ryšiai.
2002 m. organizacijos prezidentu išrinktas Nerijus Ramanauskas, tačiau jis kadencijos nepabaigė.
2002–2004 m. organizacijai vadovavo Mindaugas Reinikis. Šiuo laikotarpiu LSS ypač išplėtota išorinė komunikacija: dalyvauta viešose diskusijose, renginiuose televizijoje, radijuje, spaudoje, pilietinėse akcijose.
2004 m. gegužės 14 d. prezidentu buvo išrinktas Mindaugas Boguševičius, tačiau metų pabaigoje jis atsistatydino.
2005 m. vasario 19 d. LSS rinkiminės ataskaitinės konferencijos metu organizacijos vadovu tapo Jonas Okunis. Pasikeitus įstatams, prezidento kadencijos laikas pratęstas iki dviejų metų.
2007 m. kovo 22 d. Vilniuje vykusioje LSS rinkiminėje - ataskaitinėje Konferencijoje Jonas Okunis perrinktas organizacijos prezidentu antrai kadencijai ir vadovu buvo iki 2009m. vasario.
2009 m. LSS rinkiminės ataskaitinės konferencijos metu organizacijos išrinktu vadovu tapo Dainius Dikšaitis. 2011-aisiais metais Dainius Dikšaitis perrinktas antrai kadencijai.
1
989 m. balandžio 7-8 dienomis Vilniaus universitete vyko Lietuvos studentų forumas, į kurį susirinko atstovų iš bene visų tuo metu veikusių aukštųjų mokyklų. Forume nutarta, kad laikinai bus įkurta Lietuvos studentų Koordinacinė taryba, kurios tikslai – „organizuoti Lietuvos studentų asociacijos kūrimo darbą bei rūpintis neatidėliotinais studentų reikalais”. Studentų forumas išplatino pareiškimus, kuriuose prieštaraujama priverstinei ir „nedemokratiškai, nesuderinamai su žmogaus teise pasirinkti darbą”, aukštųjų mokyklų diplomantų skirstymo į darbą ir trejų metų atidirbimo pagal paskyrimą sistemai, „prievartiniam visuotiniam studentų vežimui žemės ūkio darbams”.
Remiantis Estijos TSR ir Ukrainos TSR pavyzdžiais, keltas klausimas, kodėl studentams neteikiama nuolaidų važiuojant autobusais. Studentai garsiai kalbėjo, kad reikia naikinti sovietų karines katedras ir po aukštojo mokslo studijų atsisakyti privalomosios karo tarnybos. Buvo organizuojamos jaunuolių „moralinio palaikymo” akcijos, skirtos atsisakantiesiems eiti į sovietų karo tarnybą. Reikalavimai buvo stiprinami akcijomis, boikotais, demonstracijomis.
Tuometinės studentų Koordinacinės tarybos vicepirmininkas Vygaudas Ušackas, dabartinis Lietuvos užsienio reikalų ministras, buvo aktyvus rengdamas argumentus, kodėl Studentų atstovybės, o ne komjaunimas ar buvusi profsąjunga, turi atstovauti studentams. Jis dėl studentijos reikalų susitikdavo ir su Vyriausybės nariais. Aktyviausieji Koordinacinės tarybos nariais vykdavo į Lenkijoje, Rusijoje, Švedijoje rengtus tarptautinius studentų susitikimus, skleidė Lietuvos nepriklausomybės siekius.
1991 m. rugsėjį oficialiai įsteigta Lietuvos studentų sąjunga (LSS), pakeitusi Lietuvos studentų Koordinacinę Tarybą. Pirmuoju organizacijos prezidentu tapo Dainius Juzakėnas, dabar - vienas iš UAB „Zigzag Travel“ vadovų. Jo vadovavimo laiku studentai rašė LR Seimui 10-ties punktų peticiją, mitingavo, piketavo, rengė akcijas, žadėjo gulti ant traukinių bėgių, jei neįvykdys jų reikalavimų. Tuomet valdžia, nors ir kviesdavo studentus į posėdžius, studentų nuomonės rimtai nevertino.
Antrojo LSS prezidento Sauliaus Basijoko, šiuo metu dirbančio prodiuseriu Lietuvos televizijoje, vadovavimas organizacijai 1993 - 1994 m. iš esmės pakeitė studentijos judėjimo kokybę. Iš triukšmingų demonstracijų pereita į „kabinetines derybas”. Tuomet aukštasis mokslas buvo gerokai nuvertėjęs ir daugelis potencialių studentų, užuot studijavę, rinkosi „Gariūnų mokyklą”, todėl LSS reikėjo rūpintis ir tuo, kad turėtų kam atstovauti.
1994-1996 m. organizacijai vadovavęs Mindaugas Danys, dabartinis Socialinės ir ekonominės plėtros centro valdybos pirmininkas, iškėlė nuostatą, kad studentai būtų visateisiai universitetų šeimininkai. Jis daug keliavo po senas demokratijos tradicijas turinčias Vakarų šalis - JAV, Švediją, Daniją. Iš kelionių grįžęs kupinas idėjų, suorganizavo akciją „Užverskime Vyriausybę atvirukais”, kurios metu studentai išplatino 10 tūkst. atvirlaiškių, reikalaudami garantuoti nemokamą mokslą, įdiegti kreditų sistemą, išspręsti transporto lengvatų klausimą.
1996-1997 m. LSS prezidentu buvo VGTU studentas Rimantas Klimavičius, šiuo metu dirbantis AB „Ensto”.
1997-1998 m. organizacijai vadovavo Artūras Macijauskas, dabartinis Vilniaus universiteto Viešųjų pirkimų direkcijos vyriausiasis specialistas.
1998-1999 m. po sąjungą sklandė idėjos, kad Lietuvos studentai turi būti žinomi ir pripažinti pasaulyje, todėl VU Kauno humanitariniame fakultete studijuojantis ir puikiai angliškai kalbantis būsimasis ekonomistas Regimantas Buožius, šiuo metu dirbantis „Acme Computer Components” direktoriumi, puikiai tiko užimti prezidento postą.
Dar niekada anksčiau studentija nebuvo pasiekusi tokio pripažinimo, kaip 1999-2001 m. dvi kadencijas iš eilės prezidentaujant Svajūnui Jakučiui, dabartiniam VšĮ „Tarptautiniai jaunimo mainai” direktoriui. Studentų atstovai vyko į visus susitikimus su politine šalies vadovybe, kur buvo aptariami aukštojo mokslo klausimai. Kita vertus, prasidėjo nesutaikoma studentijos konfrontacija. Trijų aukštųjų mokyklų studentų savivaldos, atsiskyrę nuo organizacijos, įkūrė Lietuvos studentų atstovybių sąjungą.
2001-2002 m. pirmą kartą LSS istorijoje prie studentijos vairo stojo mergina - Diana Skučaitė, kuriai vadovaujant labiausiai buvo išplėtoti išoriniai organizacijos ryšiai.
2002 m. organizacijos prezidentu išrinktas Nerijus Ramanauskas, tačiau jis kadencijos nepabaigė.
2002–2004 m. organizacijai vadovavo Mindaugas Reinikis. Šiuo laikotarpiu LSS ypač išplėtota išorinė komunikacija: dalyvauta viešose diskusijose, renginiuose televizijoje, radijuje, spaudoje, pilietinėse akcijose.
2004 m. gegužės 14 d. prezidentu buvo išrinktas Mindaugas Boguševičius, tačiau metų pabaigoje jis atsistatydino.
2005 m. vasario 19 d. LSS rinkiminės ataskaitinės konferencijos metu organizacijos vadovu tapo Jonas Okunis. Pasikeitus įstatams, prezidento kadencijos laikas pratęstas iki dviejų metų.
2007 m. kovo 22 d. Vilniuje vykusioje LSS rinkiminėje - ataskaitinėje Konferencijoje Jonas Okunis perrinktas organizacijos prezidentu antrai kadencijai ir vadovu buvo iki 2009m. vasario.
2009 m. LSS rinkiminės ataskaitinės konferencijos metu organizacijos išrinktu vadovu tapo Dainius Dikšaitis. 2011-aisiais metais Dainius Dikšaitis perrinktas antrai kadencijai.