Preloader

36-asis Europos studentų sąjungos konventas

Rugsėjo 23-26 dienomis Austrijos sostinėje Vienoje vyko 36-asis Europos studentų sąjungos konventas (ESC), kuris sukvietė daugiau nei 100 delegatų – studentų atstovų iš visos Europos aptarti svarbiausius šiandienos įvykius, švietimo problemas ir gerąsias praktikas. Susitikime dalyvavo Lietuvos studentų sąjungos viceprezidentė Viktorija Žilinskaitė. 

Rugsėjo 24 d. Vienos pažangiųjų studijų instituto tyrimų grupės vadovas Martinas Ungeris (orig.  IHS – Institute for Advanced Studies, Vienna, Head of Research Group) pristatė tyrimą „Socialinė dimensija Bolonijos proceso kontekste: kokioje situacijoje mes esame?“ Jis teigė, kad pastaraisiais metais (2015-2018) Europos aukštojo mokslo erdvėje sukosi skambios frazės apie tai, kaip aukštasis mokslas, o kartu ir Vyriausybės politika, turi orientuotis į socialinę dimensiją ir aukštojo mokslo prieinamumo didinimą, tam, kad aukštosiose mokyklose esanti studentų įvairovė atspindėtų kiekvienos visuomenės sandarą. Deja, anot pranešėjo, jokiu realiu pasiekimu nei viena valstybė negali pasigirti. Kodėl? Nes valstybėse visada buvo ir vis dar yra svarbesnių prioritetų pinigų investavimui. Be to, švietimo sistema ne tik kad neteikia politikai greitos naudos, tačiau pokyčių diegimas sistemoje reikalauja didelių investicijų, yra sunkus ir varginantis procesas.

42716197_10156683805484334_5314821505366884352_o

Pirmąją ESC dieną vyko darbo grupės skirtingomis temomis. Europos studentų sąjunga, bendradarbiaudama su Europos Komisija ir Europos Sąjungos Parlamentu, siekia, kad ERASMUS+ projektams ir studentų praktikoms skirta suma būtų 2 kartus didesnė nei yra dabar. Taip pat svarbu, kad studentų ERASMUS mobilumo stipendijos būtų mokamos pririšant jas ne tik prie valstybių ir jose numatomo pragyvenimo lygio, bet atsižvelgiant į valstybės regioną.  Svarbu didinti mobilumo programos dalyvių ratą ir sudaryti sąlygas socialinių grupių atstovams ja pasinaudoti. Tai reiškia, kad  2 kartus padidinus ERASMUS + projekto biudžetą, turėsime 3 kartus daugiau dalyvių ir papildomas galimybes tiems, kas iki tol negalėdavo pasinaudoti ERASMUS praktikos nauda. Kiekviena nacionalinė studentų sąjunga turėtų skatinti europarlamentarus balsuoti už tokį pokytį.Vienos pažangiųjų studijų institutas dirba su „Eurostudent“ projektu, vienijančiu 28 Europos šalis, kurios duomenų analitikams teikia surinktą informaciją apie savo studentus. Martinas Ungeris atkleidė problematišką tendenciją: šalys visiškai neturi informacijos apie tuos žmones, kurie norėjo patekti į aukštojo mokslo sistemą, bet dėl tam tikrų priežasčių nepateko į jį; apie tuos, kurie dėl tam tikrų priežasčių nenorėjo studijuoti, bet tikrai būtų įveikę keliamus valstybinius reikalavimus; ir apie tuos, kurie buvo aukštojo mokslo sistemoje, bet dėl tam tikrų priežasčių iškrito iš jos. O tai reiškia, kad neturint tokios informacijos, negalima daryti logiškų ir pagrįstų sprendimų siekiant aukštąjį mokslą padaryti visuotiną.

Antroji tema – Bolonijos procesas, veiklos planas 2018-2020 metams. Keičiantis Bolonijos procesų įgyvendinimo grupės darbo struktūrai, keičiasi ir iki tol suformuotos darbo grupės, delegatų skaičius jose, o tai reiškia, kad greitai pasiekti bendrus darbo grupių tikslus ir rasti kompromisus, kurie tenkins visas valstybes, bus sunkiau.

42663234_10156683816594334_7851928583411859456_o

Valstybėms bus pasiūlyta dalyvauti dešimtyje darbo grupių, kuriose bus kuriami projektai, padedantys įgyvendinti numatytus tikslus. Nacionalinės studentų sąjungos gali tapti savo valstybių projektų partneriais ir Bolonijos proceso įgyvendinimo dalimi. Kaip tik šiuo metu Vienoje vykstantis Bolonijos proceso įgyvendinimo grupės susitikimas turėtų pasiekti susitarimą įkurti darbo grupę, kurios tikslas – išsiaiškinti priežastis, kodėl socialinės dimensijos strategija buvo neįgyvendinta (2015-2018 stagnacija), kokios to priežastys ir kas gali būti daroma dabar, siekiant, kad Europos aukštasis mokslas orientuotųsi į socialinę dimensiją ir valstybės įgyvendintų bendruosius reikalavimus.

Rugsėjo 25 dieną Vienos pažangiųjų studijų instituto tyrimų grupės darbuotojos pristatė „Eurostudent“ duomenų bazę. Ji yra viešai prieinama ir joje kiekvienas interesantas gali matyti 28 projekto tyrime dalyvavusių valstybių informaciją, surinktą apie studentus. Čia sukelti visi duomenys, kurie buvo naudojami kuriant leidinį „Eurostudent VI: rodiklių apžvalga“ (ang. Eurostudent VI: Synopsis of Indicators). Duomenų bazė Eurostudent leidinys

Renginyje buvo suorganizuotos trys atviros sesijos, kurias moderavo nacionalinės sąjungos, išreiškusios norą aptarti joms aktualius klausimus ir pasidalinti patirtimi.

  • Kaip nacionalinės sąjungos komunikuoja ir bendrauja su savo narėmis savivaldomis?
  • Bendradarbiavimas su Vyriausybe, valstybinėmis institucijomis, ministerijomis.
  • Valstybės remiamų paskolų sistema Europos valstybėse.

Paskutinę sesiją organizavo nacionalinė Olandijos studentų sąjunga. Tikslas: išsiaiškinti paskolų sistemų skirtumus ir išsigryninti ilgalaikį tokių paskolų poveikį tiek studentams, tiek pačiai visuomenei ir valstybei, identifikuoti kylančius pavojus.  Olandijos studentų sąjunga rengia projektą ir kviečia kitas nacionalines sąjungas būti jo partnerėmis, siekiant išsiaiškinti, kaip studentai identifikuoja didžiausias paskolų sistemos problemas ir kokia valstybės priimta aukštojo mokslo pozicija prieinamumo klausimu yra teisingiausia žvelgiant į ateitį.

42659802_10156683800784334_3543371418181828608_o

ESC vyko lyčių sesijoje, kurioje buvo aptariamos šios temos: išankstinis nusiteikimas; diskriminacija; engimas; privilegija; sąveikinis požiūris – tarpusavio ryšys. Visi Europos studentų sąjungos konvento delegatai buvo suskirstyti grupėmis ir turėjo išsiaiškinti, kaip kiekvienas iš šių reiškinių traktuojamas jų valstybėse ir kaip skirtingos interpretacijos ir kultūros sukuria terpę tokių reiškinių plitimui.

Kitas Europos studentų sąjungos renginys (Board Meeting) vyks lapkričio 25 – gruodžio 1 dienomis Juodkalnijoje.