Mėnuo: 2022 liepos

Ignas Vytautas Kargaudas – ne tik Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos (LKA) Tarptautinių santykių programos studentas, bet ir šios aukštosios mokyklos Studentų atstovybės (SA) prezidentas. Jis tikina, kad prisiimdamas šią atsakomybę žinojo, jog LKA SA prezidento pozicija įpareigoja prasmingai veiklai ir atsakomybei už kariūnų gerovę. Kviečiame su Ignu Vytautu susipažinti iš arčiau! Kodėl nusprendei studijuoti LKA? Visą gyvenimą mane domino karyba ir istorija. Kambaryje, kuriame gyvenau būdamas vaikas, iš trijų knygų lentynų bent dvi buvo skirtos knygoms apie karines kampanijas, mūšius, ginklus, valstybių, imperijų, žmonių istorijas ir panašiai. Likus metams iki stojimo į LKA atlikau 9 mėnesių tarnybą kariniame dalinyje, kuriame kažkada tarnavo mano prosenelis. Norėjau iš arčiau susipažinti su šauktinio kasdienybe. Galiausiai, po šaukimo įstojau į akademijos tarptautinių santykių studijas, kurios idealiai atitinka mane dominančius dalykus. Kodėl nusprendei ateiti į SA? Mano pažintis su LKA SA buvo ganėtinai atsitiktinė. Kai dar buvau pirmakursis, SA ieškojo studentų atstovo iš Skaityti plačiau

Pavasario sesijoje Seimo priimti įstatymų pakeitimai pagerins užsienio studentų teisinę padėtį. Pasak Lietuvos studentų sąjungos (LSS) Kokybės užtikrinimo vadovo Pauliaus Kučo, dėmesio studentų iš užsienio pritraukimui ir integracijai reikėtų skirti dar daugiau. Tai padėtų ne tik didinti šalies tarptautiškumą ir aukštosioms mokykloms gauti papildomas pajamas, bet ir užpildyti tuščias darbo vietas. Panaikintas darbo valandų ribojimas Seimui priiėmus Užsieniečių teisinės padėties ir rinkliavos įstatymų pakeitimus panaikintas ribojimas bakalauro pakopoje studijuojantiems užsieniečiams dirbti ne daugiau kaip 20 valandų per savaitę, supaprastinta laikino leidimo gyventi išdavimo tvarka ir perpus sumažinta rinkliava už jo išdavimą. Užsieniečiams nebereikės kreiptis dėl vizos. Laikiną leidimą gyventi jie galės gauti iš karto, dar net neatvykę į Lietuvą. Procesai vyks greičiau – laikino leidimo gyventi dėl studijų arba darbo po studijų reikės laukti nebe 3, o 2 mėnesius.  „Pokyčius vertiname teigiamai. Svarbu, kad jie yra orientuoti ne tik į bakalauro, bet ir aukštesnių pakopų studentus. Pavyzdžiui, doktorantams laikinas leidimas Skaityti plačiau

Aukštosios mokyklos jau skelbia būsimų magistrantų sąrašus, tačiau Lietuvoje pasirenkančių aukštesnės pakopos studijas procentas nesiekia Europos vidurkio. Tai reiškia, kad kritiškai trūksta potencialių mokslininkų. Seime pakeitus Mokslo ir studijų įstatymą žadama, kad situacija keisis. Studentų ir jaunųjų mokslininkų atstovai mano, kad pokyčiai įmanomi, jei daugiau dėmesio bus skiriama socialiniams klausimams. Svarbu ne tik akademinė, bet ir socialinė gerovė Kaip rašoma Lietuvos studentų sąjungos (LSS) pranešime, šiuo metu tyrėjų masės problema mūsų šalyje yra kritinė. Gabiausiam jaunimui mokslininko karjera neatrodo patraukli, o ir pasirinkę doktorantūros studijas, neretai jas nutraukia neįgyję mokslų daktaro laipsnio. Tyrimų duomenimis, Lietuvoje doktorantūrą baigia perpus mažiau studentų nei vidutiniškai Europos sąjungoje, o finansavimas, skiriamas vienam tyrėjui – netgi tris kartus mažesnis. „Pakeitus Mokslo ir studijų įstatymą numatoma didinti finansavimą mokslinei veiklai ir eksperimentinei plėtrai. Tai yra sveikintinas žingsnis, tačiau neretai pamirštama, kad doktoranto gyvenimas neapsiriboja tik akademine veikla – siekiant pragyventi jam reikalinga tiek finansinė parama, tiek Skaityti plačiau

Nevyriausybinių organizacijų (NVO) tikslas yra ginti visuomenės interesą ir kurti viešąją gerovę. Dėl to įgyvendinamos įvairios veiklos, projektai, tyrimai ir kitos iniciatyvos, kurioms reikalingas finansavimas. Kaip tvariai planuotis savo biudžetą ir ar išvis jo reikia Lietuvos studentų sąjungos mokymuose „Vadovauk“ pasakojo Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorius dr. Rytis Krušinskas. Ar NVO reikalingas suplanuotas biudžetas? Kiekvienai organizacijai, kuri savo veikloje vykdo finansines operacijas, ar tai būtų verslo įmonė ar viešoji įstaiga, biudžetavimas gali būti geru įrankiu valdyti savo procesus. Todėl į biudžetavimą (biudžeto planavimą, įgyvendinimo stebėseną, kontrolę) nereikėtų žiūrėti tik kaip į lentelių su skaičiais rinkinio parengimą. Į tai reikėtų žvelgti per savo veiklos procesų susidėstymą, kur turime aiškius atsakymus, kodėl tai darome, kaip darome ir kaip tai įvertiname savo turimais ištekliais. Kaip turėtų atrodyti pats planavimo procesas? Nuo ko pradėti? Biudžetavimas yra labiau sistemos, kuri padėtų valdyti veiklą, susikūrimas, o ne lentelių užsipildymas. Tam kad biudžetavimas būtų Skaityti plačiau

Liepos 15–17 dienomis Varėnos rajone vyko Lietuvos studentų sąjungos (LSS) mokymai „Vadovauk“, skirti studentų savivaldų vadovams, ir LSS Tarybos posėdis. Visą savaitgalį kartu praleidę lyderiai diskutavo aktualiais aukštojo mokslo politikos klausimais ir įgyjo atstovavimo bei organizacijos valdymo žinių. Pasidalinta skirtingomis patirtimis Penktadienį ir šeštadienį vyko paskaitos bei praktiniai užsiėmimai apie organizacijos struktūrą, lyderio komunikaciją, biudžeto planavimą ir pokyčių valdymą.  Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos Studentų atstovybės prezidentė Goda Kiaunytė teigia, kad mokymai padėjo ne tik įgyti žinių, bet ir buvo puiki platforma pasidalinti patirtimi tarp studentų savivaldų: „Paskaitos apie biudžeto planavimą ir komunikaciją man buvo naudingiausios, tačiau visas mokymų turinys paskatino į veiklą pažiūrėti iš kitos pusės: lanksčiau ir kūrybingiau. Vyko daug gerų diskusijų, kurios padėjo susipažinti su kitų savivaldų veikla, suteikė motyvacijos ir noro panaudoti įgytas žinias.“ Tarybos posėdyje – dėmėsys apmokamoms praktikoms ir organizacijos stiprinimui Sekmadienį vykusiame Tarybos posėdyje savivaldų lyderiai išsakė savo nuomone apie LSS narystės strategiją Skaityti plačiau