Preloader

Mėnuo: birželio 2020

Visuomenės psichikos sveikatos stiprinimas – prioritetų sąraše

Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo (VVSSF) vadovė Gražina Belian teigia, kad nuo fondo veiklos pradžios, kiekvienais metais viena iš prioritetinių sričių būdavo visuomenės psichikos sveikatos stiprinimas. Kam dar skiriamos VVSSF lėšos ir kodėl vienos sritys populiaresnės už kitas – skaitykite interviu.   Trumpai pristatykite, už ką atsakingas yra Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas? Atsakant formaliai, tai šis fondas sudarytas siekiant kaupti lėšas ir naudoti jas visuomenės sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo veikloms, įskaitant prevencinius projektus, socialinę reklamą, mokslinius tyrimus remti. O jei labai paprastai, tai fondo lėšomis finansuojami įvairūs projektai, kurių tikslas stiprinti mūsų visų sveikatą, taip pat moksliniai tyrimai, kurių reikia, sprendžiant įvairias su sveikata susijusias problemas, padedantys priimti teisingus ir moksliškai pagrįstus sprendimus.   Kokios sritys visuomenės sveikatos stiprinimui šiuo metu yra prioritetinės ir kaip vertinate valstybės finansavimą, skirtą psichikos sveikatos stiprinimui Lietuvoje? Nuo fondo veiklos pradžios, o fondas jau gyvuoja penktus metus, kiekvienais metais viena iš prioritetinių sričių Skaityti plačiau

Lietuvoje vis dar populiarus psichikos sveikatos gydymas medikamentais

Birželio 22 d. vyko paskutinė Lietuvos studentų sąjungos (LSS) iniciatyvos „Ar studentų psichikos sveikata – aukštųjų mokyklų reikalas?“ diskusija „Valstybės vaidmuo didinant psichologinės pagalbos prieinamumą aukštosiose mokyklose“, kurios metu buvo aptariama, kaip ir kokių priemonių reikia tam, kad prie psichologinės pagalbos prieinamumo didinimo studentams galėtų prisidėti ne tik aukštosios mokyklos, bet ir valstybė. Diskusijoje dalyvavo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas, Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos steigėja ir narė, psichologė  Dovilė Šakalienė, Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo (VVSSF) vadovė Gražina Belian bei Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Eigirdas Sarkanas. Diskusijos moderatorė – LSS Alumni Sandra Matoškaitė. Psichikos sveikatos srityje – ne tik teigiami pokyčiai Lietuvos studentų sąjunga 2018 metais atliko socialinės dimensijos ir psichologinės studentų būklės tyrimus bei identifikavo problemas, susijusias su studentų psichikos būkle bei psichologinės pagalbos prieinamumu aukštosiose mokyklose. Atlikti tyrimai atskleidė, kad dažniausiai studentus kamuojančios problemos – stiprus nerimas (82%), stresas (72%), apatija Skaityti plačiau

Naujas ministro Monkevičiaus įsakymas – naudingas ir dėstytojams, ir studentams

Po beveik trejų metų darbo LR Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pasirašė įsakymą Dėl aukštųjų mokyklų dėstytojų kompetencijų tobulinimo gairių patvirtinimo[1]. Kaip rašoma dokumente, šių gairių paskirtis – skatinti aukštąsias mokyklas sukurti ir plėtoti efektyvią dėstytojų kompetencijų tobulinimo sistemą, kaip prioritetinę aukštojo mokslo kokybės gerinimo priemonę, sudarančią sąlygas institucijos strateginiams tikslams pasiekti.   Dėstytojų kompetencijų tobulinimo klausimas ne vienerius metus buvo ir Lietuvos studentų sąjungos (LSS) darbotvarkėje, o organizacijos viceprezidentė Viktorija Žilinskaitė – viena iš darbo grupės, parengusios Gaires, narių. Anot jos, jei šis dokumentas nebus tik teorinė priemonė, o jo praktinis įgyvendinimas bus sėkmingas, ilgainiui galime tikėtis teigiamų pokyčių studijų proceso Lietuvoje įgyvendinime. Ryšys tarp dėstytojo ir studento – esminis ir nepakeičiamas studijų kokybės elementas Anot LSS viceprezidentės, studijų proceso epicentre esantis tarpusavio ryšys tarp dėstytojo ir studento yra esminis ir nepakeičiamas elementas, kuriantis studijų proceso kokybę: „Yra manoma, kad netgi dėstytojo asmenybė – jo savybės bei Skaityti plačiau

LIETUVOS STUDENTŲ SĄJUNGOS VALDYBOS RINKIMAI PRATĘSTI (iki birželio 29 d.)

Liepos pirmąjį savaitgalį vyksiančiame LSS Tarybos posėdyje vienerių metų kadencijai bus renkamas naujas organizacijos Valdybos narys. LSS Valdyba yra kolegialus valdymo organas. Valdybos sudėtį sudaro 7 nariai – Prezidentas (pagal pareigas) ir 6 Taryboje išrinkti tikrųjų LSS narių esami ar buvę nariai. Kandidatas į Valdybos nario pareigas turi pateikti šiuos dokumentus iki birželio 20 d. el. paštu info@lss.lt: ne mažiau kaip tris Tikrųjų narių rekomendacijas; gyvenimo aprašymą; motyvacinį laišką. Valdybos nario pareigos yra nesuderinamos su Viceprezidento, LSS darbuotojo ir Tarybos nario pareigomis. Valdybos nario įgaliojimai pasibaigia pastarajam tapus Viceprezidentu, Tarybos nariu, Priežiūros komiteto nariu ar  LSS darbuotoju. Kandidatai norintys tapti Valdybos nariu turi reikalingus dokumentus pateikti iki birželio 29 dienos 23:59 valandos  el. paštu: info@lss.lt. Laiško temos eilutėje nurodyti: „Valdybos rinkimai“.

P. Skruibis: Dažniausiai galvojantiems apie savižudybę gyventi norisi, tačiau atrodo nepakeliama

Vilniaus universiteto Suicidologijos tyrimų centro vadovas,  Psichologijos instituto docentas, dr. Paulius Skruibis teigia, kad kalbėti apie savižudiško elgesio priežastis itin sunku, nes jos visuomet labai skirtingos, o pastebėti tokio elgesio apraiškas galime ne visuomet. Visgi, pastebėjus, anot psichologo, derėtų jų nenureikšminti, žiūrėti rimtai ir su pagarba.   Kas yra savižudiškas elgesys? Kas jį lemia? Savižudiškas elgesys yra plati sąvoka. Į ją įeina ir įvykusios savižudybės, ir bandymai nusižudyti, taip pat gali būti priskiriamas savęs žalojimas, nebūtinai turint intenciją nusižudyti. Yra autorių, kurie mintis apie savižudybę irgi priskiria savižudiškam elgesiui, nors man atrodo, kad čia ir yra esminis skirtumas. Egzistencinių arba minčių apie savižudybę, ypač epizodinių, manau, kartais kyla beveik kiekvienam, o ta riba, ar / kada tai pereina į savižudišką elgesį, yra didelis skirtumas. Kalbant apie savižudybės riziką, elgesys yra tai, kas tą riziką padaro didesnę. Klausimas, kas tokį elgesį lemia, turbūt pats sudėtingiausias suicidologijoje, nes savižudybės yra labai skirtingos, Skaityti plačiau

Psichologijos klinikos vadovė: Psichikos sveikata yra tiek aukštųjų mokyklų, tiek paties studento asmeninis reikalas

Vytauto didžiojo universiteto Psichologijos klinikos vdovė dr. Kristina Kovalčikienė pastebi, kad įveikti savo sunkumus ir rasti išeitis daugeliu atvejų žmogus yra pajėgus pats, o didžioji dalis problemų žmogaus gyvenime sprendžiamos be psichologo pagalbos. Visgi, psichologo pagalba reikalinga tuomet, kai žmogus, dažnu atveju, jau viską išbandęs, negali pats susitvarkyti su savo vidiniais išgyvenimais. Daugiau apie psichologinį konsultavimą – interviu. Esate Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos klinikos vadovė. Ar galite plačiau papasakoti apie šios klinikos veiklą, krūvius, su kokiais iššūkiais tenka susidurti? Pirmiausia, norisi paminėti, kad šis padalinys turi ilgą savo gyvavimo istoriją. Vytauto Didžiojo universitete Psichologijos klinika buvo įsteigta dar 1998 m. Per daugiau nei 20 metų išsigrynino šio padalinio pagrindinės veiklų kryptys. VDU Psichologijos klinika yra Socialinių mokslų fakulteto padalinys, kurio misija – siekti VDU akademinės bendruomenės psichologinės gerovės užtikrinimo ir puoselėjimo bei socialiai atsakingo universiteto vystymo, remiantis gerąja analogiškų padalinių kituose Lietuvos ir užsienio universitetuose patirtimi bei mokslu grįsta praktika. Skaityti plačiau

Sveikatos psichologė I. Vasionytė: Psichologas nuo raganos vis labiau artėja prie mokslininko

Sveikatos psichologė-psichoterapeutė Ieva Vasionytė teigia, kad siekiant mažinti stigmą dėl psichologinės pagalbos poreikio, apie tai būtina kalbėti, nes dalijimasis patirtimi ne tik gali padėti patikėti, kad yra vilties išspręsti asmeninius sunkumus, tačiau kartu tai yra priemonė skeptiškiems psichologinės pagalbos atžvilgiu padėti pamatyti tai, kaip realiai egzistuojantį reiškinį, o ne kažkieno išsigalvojimą. Tuo tarpu kalbant apie aukštąsias mokyklas, pašnekovės nuomone, turėtų būti minimalus įsipareigojimas užtikrinti, kad studentai žinotų, kur gali gauti nemokamą psichologinę pagalbą ir apmokyti personalą atpažinti kritinėje būklėje esančius studentus, jų nestigmatizuoti ir nukreipti profesionaliai pagalbai. Daugiau apie tai skaitykite interviu. Pradėkime nuo kiek filosofinio klausimo – ką reiškia būti psichologu (-e) XXI amžiuje? Įdomus klausimas. Manau, kad XXI amžiuje psichologas nuo raganos vis labiau artėja prie mokslininko. Gausiai atliekami moksliniai tyrimai vis tiksliau geba paaiškinti tuos psichologo įrankius, kurie anksčiau buvo taikomi intuityviai, tik iš patirties žinant, kad tai veikia. Šiandien be psichologijos nebegali apsieiti dauguma sričių. Kariuomenė, Skaityti plačiau

„Jaunimo linijos“ vadovė Greta Laukaitienė: Esant savižudiškai būsenai – pokalbis gali išgelbėti gyvybę

Nemokamą emocinę paramą teikiančios viešosios įstaigos „Jaunimo linija“ vadovė Greta Laukaitienė teigia, kad savižudybė yra impulsyvus poelgis, todėl esant savižudiškai būsenai valandos pokalbis iš širdies gali padėti emocijoms nurimti bei pamatyti ir kitokias išeitis, o anonimiškas skambutis su savanoriu gali padėti jaustis saugiau nei gyvai susitinkant su specialistu.   Kaip kilo idėja įsteigti Jaunimo liniją? Kodėl ji svarbi visuomenei?  Prieš beveik 30 metų, 1991 m. vasario 16 d. pradėjo veikti pirmasis savanoriškas emocinės paramos telefonas Lietuvoje – Vilniaus „Jaunimo linija“. Jaunimo linijos įkūrėja psichologė psichoterapeutė dr. Kristina Ona Polukordienė tuomet parengė savanorių ruošimo programą ir pagal ją paruošė pirmąją savanorių grupę. Idėja burti tokią paramos liniją kilo iš patirčių vedant grupinius užsiėmimus su paaugliais, kuriuose išryškėjo pagalbos vienas kitam ir pokalbių galia. Taip pat steigiant liniją buvo remiamasi nepriklausomybės pradžioje atsivėrusiomis galimybėmis semtis užsienio patirties. Nuo pat pirmosios savanorių paruošimo programos buvo remiamasi emocinės paramos tarnybų užsienyje patirtimi – JAV Skaityti plačiau

Susitarimas tarp studentų ir aukštųjų mokyklų – dar šiemet

Lietuvos studentų sąjunga organizavo diskusiją „Ar studentų psichikos sveikata – aukštųjų mokyklų reikalas?“, kurioje buvo kalbama, kaip aukštosios mokyklos užtikrina psichologinės pagalbos prieinamumą studentams bei kokios yra psichologinės paramos plėtros galimybės Lietuvoje. Apie tai kalbėjosi Vilniaus universiteto psichologijos studentė Neringa Butkutė, Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Eigirdas Sarkanas bei Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) viceprezidentė Diana Rėklaitienė ir Kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) prezidentas Nerijus Varnas. Diskusiją moderavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto Studentų atstovybės prezidentas Dominykas Tvaska. Nuo studentų psichikos sveikatos priklauso pasitenkinimas studijomis Vilniaus universiteto psichologijos studentė Neringa Butkutė teigia, kad būtent studijos yra pagrindinis jos streso šaltinis, todėl labai svarbu, kad siekiant kokybiškų studijų, aukštosiose mokyklose būtų užtikrintas ir psichologinės pagalbos prieinamumas. Diskusijos dalyviai studentės nuomonei paantrino – LKDK prezidentas N. Varnas teigė manantis, jog kiekvienai kolegijai yra svarbi studentų psichikos sveikata, nuo to priklauso jo pasitenkinimas studijomis. Tuo tarpu LURK prezidiumo narė D. Rėklaitienė pabrėžė, jog teigiamas psichologinis Skaityti plačiau

Studentė apie savo patirtį: Bėda buvo ne nuovargyje, o žymiai giliau – man buvo diagnozuota gili epizodinė depresija

Psichologijos studentei Neringai Butkutei prieš kelerius metus buvo diagnozuota gili epizodinė depresija. Vėliau, kartu su psichiatre stebint merginos psichikos sveikatą, buvo prieita prie išvados, kad ją vargina bipolinis sutrikimas. Neringa sako, kad didžiausias jos streso šaltinis – studijos, tačiau šiuo metu, nors vis dar studijuoja, yra stipriai save pataisius – jos savijauta nėra koreguojama vaistais, o naktimis miega ramiai ir giliai. Apie merginos patirtį skaitykite interviu.   Su kokiais iššūkiais teko susidurti tapus studente? Mano studentavimas prasidėjo 2016 m., kai įstojau į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) medicinos studijų programą. Vien faktas, kad įstojau papildomo stojimo metu, įrodo, kad buvau stipriai motyvuota ir užsibrėžusi siekti savo tikslo. Tėvai, suprasdami studijų sudėtingumą, mokėjo tiek už mano mokslus, tiek apgyvendinimą ir duodavo pinigų kasdienėms išlaidoms, todėl pragyvenimo iššūkiai manęs nevargino. Pirmi mėnesiai mane žavėjo, buvo įdomūs, tačiau ilgainiui pastebėjau, kad pradedu jausti vis didesnį stresą ir nuovargį. Trūko šeimos ir draugų (esu Skaityti plačiau