Lietuvos studentų sąjunga (LSS) visoms, 2020 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose dalyvausiančioms partijoms, uždavė tą patį klausimą: Kokių priemonių Jūsų partija ketina imtis, siekiant didinti studijų prieinamumą, apimant ne tik faktinį patekimą į aukštąją mokyklą?
Kviečiame susipažinti su išsamiais atsakymais.
Centro partija – tautininkai:
„Sudaryti palankesnes sąlygas derinti darbą ir studijas, motinystę-tėvystę ir studijas. Nediskriminuoti ištęstines studijas pasirinkusių studentų. Gerinti bendrabučių ir studentiškų kavinių-valgyklų infrastruktūrą, diegti socialiai jautrią, valstybės iš dalies remiamą šių paslaugų kainodarą. Jauniems žmonės, kurie savo edukacinėje biografijoje kažkada atsipalaidavo, prasčiau išlaikė valstybinius egzaminus, turi būti išlyginamieji kursai prie universitetų, kolegijų. Ypač tiems jaunuoliams, kurie jau turi darbinės patirties ir jiems atsirado, subrendo motyvacija studijuoti, turi būti sąlygos tai daryti. Tarkime, kažkas padirbėjo 4-7 metus sanitaru, jam turi būti atvertas palengvintas kelias į socialinio darbo ar slaugos studijas, kažkas padirbo statybose, tokiam atverti kelią į statybos inžinerijos studijas ir pan. Pirmosios bakalauro studijos jaunuoliams apskritai turi būti nemokamos. Kas iš to, kad jie išvažiuos studijuoti į „šeštarūšį" Anglijos provincijos koledžą? Gyvename aukštų technologijų, žinių visuomenėje, besimokančioje visuomenėje. Tad tegul mūsų jaunimas studijuoja ir mokosi. Tai mūsų ateitis – piliečiai, vartotojai, pridėtinės vertės kūrėjai, tėčiai ir mamos. Neturi būti atstumtas nei vienas jaunuolis (-ė). Jei nėra polinkio į akademine studijas, tokiems privalome pasiūlyti patrauklias galimybes įgyti paklausią ir šiuolaikišką profesiją.“
Darbo partija:
„Siekiant didinti studijų prieinamumą Darbo partija sieks išlaikyti efektyvų aukštųjų mokyklų tinklą, jų autonomiją, nepažeidžiant regionų interesų:
- tobulinsime „studijų krepšelio“ finansavimo principus. Siekiant užtikrinti Lietuvai reikalingų aukštos kvalifikacijos specialistų poreikį, „studijų krepšelį“ keisime į valstybės užsakymą ir finansavimą pagal programas, atsižvelgiant į ilgalaikius verslo, valstybės ir regionų poreikius;
- naikinsime ydingai veikiantį „studijų krepšelį“, į kurį šiuo metu įeina ne vien konkrečiam studentui finansuoti skirtos lėšos. Siekiant užtikrinti Lietuvai reikalingų aukštos kvalifikacijos specialistų poreikį, „studijų krepšelį“ keisime į valstybės užsakymą ir finansavimą pagal programas, atsižvelgiant į ilgalaikius verslo, valstybės ir regionų poreikius. Naujoje sistemoje bus aiškiai atskirtas finansavimas vienam studentui, lėšos ūkiui ir infrastruktūrai, mokslo produkcijos kūrimui, vertinimui bei kokybės gerinimui;
- užtikrinsime gerai besimokantiems studentams nemokamą mokslą, ką ir garantuoja LR Konstitucija. Įvesime realiai veikiančią studentų rotaciją pagal studentų mokslinius rezultatus. Tokia rotacinė tvarka suteiks motyvaciją mokytis, siekti geresnių rezultatų ir tokiu būdu užsitikrinti nemokamą mokslą ir stupendiją geriausiai besimokantiems.
- užtikrindami motyvuotų, gabių abiturientų lygias galimybes studijuoti, diferencijuosime minimalius reikalavimus stojant į valstybės finansuojamas vietas, pagal ilgalaikį aukštos kvalifikacijos specialistų poreikį;
- sukursime objektyvią ir efektyvią aukštųjų mokyklų vertinimo sistemą. Aukštosios mokyklos turi priimti ir atsakomybę už studijų ir specialistų parengimo kokybę, atitinkančią visuomenės ir verslo poreikius;
- sudarysime sąlygas šalies universitetų konkurencingumui Lietuvoje bei užsienyje didinti. Skatinsime kiekvienos aukštosios mokyklos augimą, keitimąsi, ryšių su visuomene bei verslu plėtrą;
- įteisinsime, kad visų šalies valstybinių aukštųjų mokyklų savivaldos institucijas formuotų pačios aukštosios mokyklos, o Seimas (Vyriausybė), nepažeisdamas aukštųjų mokyklų autonomijos principo, veiklos skaidrumui užtikrinti nustatytų aukštųjų mokyklų kontrolės ir priežiūros funkcijas vykdančių institucijų sudarymo būdus ir tvarką;
- siekdami įgyvendinti Lietuvos, kaip valstybės, strateginius tikslus, atsakingas institucijas įpareigosime atlikti trumpalaikes ir ilgalaikes specialistų poreikio analizes;
- skirsime valstybės biudžeto lėšas tikslinėms studijoms, rengiant būtiną skaičių reikiamų specialistų, be kurių neįmanoma valstybės ūkio plėtra, taip pat specialistus prioritetinėse ūkio srityse. Užtikrinsime socialinę paramą nepasiturintiems, motyvuotiems studentams studijuoti aukštuosiuose mokyklose.“
Laisvės partija:
„Vienas iš kelių studijų prieinamumui didinti yra talentingų jaunuolių, kurie dėl finansinių problemų negali studijuoti, rėmimas. Vilniaus universiteto patirtis rodo, kad 2000€ metinė stipendija gali iš esmės padidinti studijų prieinamumą tokiems jaunuoliams. Pavyzdžiui, užuot didinus krepšelių skaičių už 8M€, galima buvo tokiu būdu paremti 4000 gabių abiturientų, kurie taip ir liko už universitetų ribų. Kitas aspektas – papildomas absolventų iš „blogų“ mokyklų parengimas brandos egzaminų perlaikymui universitetuose ar specializuotose įstaigose. Kol turime mokyklų, kurių praktiškai visi abiturientai nepajėgia studijuoti (įgyvendinus Laisvės partijos programos švietimo dalį, tokių turėtų nelikti), tol tai reikėtų daryti. Kai kurie universitetai jau dabar tai daro, bet kol kas savomis lėšomis, t.y. studijų finansavimo/kokybės sąskaita.“
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis:
„Iš socialinės rizikos šeimų tik 25 proc. renkasi studijas universitete ir tik 16 proc. jas baiga. Tai aiškiai rodo, kad turi geriau veikti studijų paskolos mechanizmas, kuris netaptų našta studijuojantiems. Paskolos grąžinimo sąlygos (dydis bei terminas) turi priklausyti nuo absolvento socialinės ir ekonominės padėties.“
Lietuvos socialdemokratų darbo partija:
„Dar šių metų pradžioje Vyriausybė priėmė sprendimą didinti valstybės skiriamą sumą studijoms. Nuo š.m. rugsėjo daugiau pirmakursių bakalauro laipsnio galės siekti nemokamai. Nemokamų bakalauro studijų idėja LSDDP yra pareiškusi seniai.
Lietuvos socialdemokratų darbo partijos 2020 m. rinkimų į LR Seimą programoje „Gerovės ir kūrybos Lietuva“ įsipareigota: gerinsime abiturientų pasirengimą studijuoti, todėl nemažinsime minimalaus konkursinio balo ir minimalių rodiklių stojantiesiems į valstybės finansuojamas studijų vietas ir tai taikysime visiems stojantiesiems, nepaisant studijų finansavimo formos. Sieksime užtikrinti nemokamas ne tik bakalauro, bet ir magistro studijas. Taip pat užtikrinsime skaitmenines priemones ir IT išteklius nuotolinėms studijoms; tikslines stipendijas STEM (STEM – science, technology, engineering, maths) ir edukologijos specialybių studentams.
Mokslo ir studijų stebėsenos centras (dabar Strateginės analizės centas) 2018 m. atliko tyrimą „Aukštojo mokslo prieinamumas: ar skirtingo SES vaikams sudarome lygias galimybes įgyti išsilavinimą“. Tyrimo rezultatai šokiruoja: tik 25 proc. vaikų iš nepasiturinčių šeimų įstoja į aukštąją mokyklą.
Nėra tobula ir valstybės remiamų paskolų sistema. Vilniaus universiteto atliktas tyrimas rodo, kad tik 29 proc. apklaustųjų, pasiėmusių valstybės remiamą paskolą, ją laiko savo pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu, 46 proc. dirba mokamą darbą tam, kad galėtų padengti likusias išlaidas. Negana to, kad šių paskolų neužtenka pragyventi, nemažai studentų jų vengia, nes baiminasi, kad pakis sąlygos, mano, kad palūkanos yra per didelės, trūksta lankstumo jas grąžinant. Reikia peržiūrėti paskolų sistemą ir tobulinti, geriau konsultuoti studentus, didinti jų finansinį raštingumą.
Studijų prieinamumą reikia užtikrinti neįgaliesiems bei kilusiems iš nepasiturinčių šeimų, taip pat tiems, kurie studijuoti pradeda būdami gerokai vyresni nei 19 metų. Klaidinga manyti, kad brandiems studentams prieinamumo užtikrinti nereikia, nes jie jau turi finansinį pamatą, darbus, šeimas. Dažniausiai tai ir yra priežastis, dėl ko jie vengia studijuoti: baiminasi prarasti turimus finansinius išteklius, negali skirti dėmesio studijoms, nes reikia rūpintis vaikais ar senesniais šeimos nariais.
Pavyzdžiui, Austrija savo aukštosiose mokyklose kuria priemones, kad studentai galėtų gyventi iš dotacijų arba paskolų. Tiems asmenims, kurie studijuoti negali dėl situacijos šeimose, studijų procesas pritaikomas pagal asmeninius poreikius, įkuriamos erdvės universitete, kuriose padedama prižiūrėti vaikus ar kitus šeimos narius. Mūsų studentai papildomų paslaugų tikėtis iš aukštųjų mokyklų vis dar negali. Turime ne tik užtikrinti finansines galimybes įstojusiems į aukštąją mokyklą, bet ir nepamiršti visų grupių įtraukimo ir įvairiapusiško aukštojo mokslo prieinamumo užtikrinimo. Tai apima ne tik akademinę integraciją, bet ir realias galimybes persikeliant kreditus tarp aukštųjų mokyklų, psichologinį ir karjeros konsultavimą, mentorystės programas, į kurias įtraukiami alumnai, neformalių kompetencijų užskaitymą. Tai tik dalis sprendimų, kurie turi būti priimti siekiant užtikrinti atviresnę Lietuvos aukštojo mokslo sistemą.“
Lietuvos socialdemokratų partija:
„Su realiomis studijų prieinamumo problemomis susiduria įvairioms socialiai pažeidžiamoms grupėms priklausantys asmenys: skurdžiai gyvenančių ir/ar vienišų tėvų vaikai, globos namų auklėtiniai, neįgalieji, mažumų atstovai, užsienio studentai. Visų šių grupių atžvilgiu taikytinos skirtingos priemonės. Tačiau bendrai būtina stiprinti ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo grandis kaip tas sritis, kurios labiausiai galėtų paskatinti socialinį mobilumą, taip pat plėsti socialines paslaugas, įskaitant pagalbą mokymuisi, pilna apimtimi įgyvendinti JT Neįgaliųjų teisių konvenciją, skatinti tolerancijos ir atvirumo kultūrą aukštosiose mokyklose, išplėsti galimybes gauti psichologinę pagalbą, didinti anglų kalba skaitomų kursų skaičių, plėsti mentorystę. Taip pat programoje esame numatę gerokai išplėsti Valstybinį studijų fondą sudarant kuo palankesnes sąlygas studentams gauti lengvatines paskolas. Galiausiai išnaudodami po aukštojo mokslo įstaigų restruktūrizacijos atsilaisvinusius išteklius, investuosime į studentų bendrabučių plėtrą ir atnaujinimą.“
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga:
„Didinant studijų prieinamumą reikia:
- Kelti bendrojo ugdymo mokyklos kokybę, kad į aukštąjį mokslą ateitų studijoms pasiruošęs mokinys;
- Motyvuoti moksleivius tobulinant brandos vertinimus (dalykų pažymių vidurkiai, neformalaus ugdymo rezultatai, baigiamasis darbas, brandos egzaminai pagal bendrojo ugdymo bendrąsias programas);
- Suteikti pačioms aukštosioms mokyklos galimybę atsirinkti studentus pagal jų nustatytus kriterijus;
- Studijų procese skatinti diegti naujausias ir inovatyvias studijų metodikas;
- Kartu su Lietuvos studentų sąjunga ieškoti įvairių socialinių-ekonominių kokybiško mokymo ir mokymosi motyvacijos būdų ir priemonių;
- Studijų procese finansiškai skatinti studentus kaip tai nurodyta atsakant į pirmąjį Jūsų klausimą. Lietuvos patirtis sako, daug studentų pasitraukia ne dėl to, kad nesugeba, bet dėl to, kad neleidžia finansinės galimybės.“
Lietuvos sąrašas:
„„Lietuvos sąrašo” partija siūlo visoms už valstybės likimą atsakingoms politinėms ir akademinėms jėgoms per artimiausią dešimtmetį sukurti vientisą, pasauliui atvirą Lietuvos švietimo ir mokslo tinklą, sudarytą iš svarankiškų ir bendradarbiaujančių mokyklų, kolegijų, universitetų, kuriame mokiniai ir studentai galėtų pagal poreikius rinktis įvairias programas ir modulius. Taip būtų sudarytos sąlygos jau gimnazijoje gabiems mokiniams rinktis ir atskirus aukštųjų mokyklų studijų modulius, o aukštųjų mokyklų studentams – geriausias studijų programas ir modulius kituose universitetuose. Toks vientisas Lietuvos švietimo tinklas būtų atviras ir suaugusių žmonių mokymuisi visą gyvenimą.“
*Papildyta spalio 6 d.