Lietuvos studentų sąjunga (LSS) visoms, 2020 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose dalyvausiančioms partijoms, uždavė tą patį klausimą: Kaip šiuo metu partijos vertina studijų kokybę Lietuvoje ir kas per ateinančius ketverius metus turėtų pasikeisti?
Kviečiame susipažinti su išsamiais atsakymais.
Centro partija – tautininkai:
„Universitetai prarado autonomiją, akademinė bendruomenė yra: a) „nugalinta” sprendimų priėmimo ir savivaldos prasme; b) galimybių kritikuoti valdžią ir visuomenę prasme (tai – svarbi universiteto misija); marginalizuota ekonomine prasme (profesoriaus atlyginimas „į rankas” siekia apie 1200-1300 eurų, o docento – tik apie 800 eurų). Vadinamoji „švietimo rinka” ir kova už studento krepšelį sukūrė virš 2 tūkst. studijų programų, kas yra visiška profanacija. Taupymo sumetimais nuolat dinamas pedagoginis krūvis, užšaldant atlyginimus ir piktybiškai diegiant mokslininkams terminuotas darbo sutartis ir/arba mažinant turimą etato dalį. Aukštosios mokyklos „nugalintos”, marginalizuotos, paverstos „protinio darbo kumetynais”. Sisteminės prielaidos studijų kokybei yra visiškai sugriautos. Kokybės likučiai inertiškai laikosi ant pavienių dėstytojų, mokslininkų pasiaukojimo ir asmeninės charizmos… Privalu grąžinti aukštosioms mokykloms autonomiją ir savivaldą, teisingai ir adekvačiai skaičiuoti krepšelio lėšas.“
Darbo partija:
„Per ateinančius ketverius metus, siekdami kelti studijų kokybę Lietuvoje ypatingą dėmesį skirsime šioms priemonėms:
- didinsime studijų programų tarptautiškumą, skatinsime diegti jungtines programas, skatinsime studentų, dėstytojų mainus, pertvarkysime studijų kokybės vertinimo sistemą;
- sudarysime sąlygas visiems studentams atlikti praktiką mokslo centruose, įmonėse, įstaigose. Siekdami išlaikyti gabius jaunus specialistus, įgijusius aukštąjį išsilavinimą, suteiksime jiems galimybių įsidarbinti valstybiniame ir privačiame sektoriuose, verslo struktūrose;
- sieksime aukštojo mokslo lankstumo, populiarinant nuotolines studijas ir kitas studijų formas;
- pertvarkysime dėstytojų darbo laiko apskaitą, mažinsime jų darbo krūvius ir jiems tenkančią perteklinę popierizmo naštą. Didinsime darbo užmokestį mokslo darbuotojams, tyrėjams ir dėstytojams, aukštųjų mokyklų administracijos darbuotojams. Sieksime, kad iki 2025 metų vidutinis dėstytojų ir mokslininkų atlyginimas būtų ne mažesnis nei 160% šalies vidutinio darbo užmokesčio. Aukštųjų mokyklų rektorių (direktorių), prorektorių ir kitų vadovų atlyginimus susiesime su vidutiniu dėstytojų atlyginimu;
- didinsime Mokslo ir technologijų parkų (MTP) vaidmenį, kuriant ir pabrėžiant miesto bei regiono įvaizdį ir savitumą. Po MTP stogu bendram darbui bursime progresyvaus mąstymo ir inovacinių idėjų turinčius mokslininkus, studentus, diplomantus, verslininkus bei jų įmones, sieksime skatinti mokslo, pramonės ir kitų ūkio šakų bendradarbiavimą bei aukštųjų technologijų sektorių plėtrą.“
Laisvės partija:
„Lietuvos universitetų studijų kokybę Laisvės partija nevertina. Studijų kokybę atspindi Europos inovacijų švieslentės duomenys: Pagal gyventojų (25-34m.), turinčių aukštąjį išsilavinimą, Lietuva yra antroje vietoje po nežymiai mus lenkiančios Airijos. Tuo tarpu, pagal studijų kokybės rezultatus: įdarbinimą žinojimui imliose veiklose – trečia vieta nuo galo; įdarbinimą sparčiai augančiose įmonėse ir inovacijų sektoriuje – trečia vieta nuo galo; žinojimui imlių paslaugų eksportą – antra vieta nuo galo.
Šiuo metu Lietuvos universitetų studijų kokybė yra tik kontroliuojama (per akreditavimą, vertinimą, stebėseną, viešinimą). Tuo tarpu universitetai negauna jokio skatinimo už realius studijų veiklos rezultatus (pavyzdžiui, priėmimo kartelės kėlimą; studentų, dalyvaujančių tarptautiniuose judumo projektuose, skaičių; studentų, įdarbintų į mokslinius projektus, skaičių; studentų, pasirenkančių aukštesnes studijų pakopas, skaičių; užsienio piliečių, gavusių magistro ir daktaro laipsnius, skaičių; įsidarbinimo rodiklius; darbdavių teikiamus reputacijos rodiklius ir kt.). Mūsu nuomone, tam, kad studijų kokybė realiai pakiltų, reikia į ją investuoti taip, kaip siūlo EBPO ekspertai (performance-based funding). Todėl siūlysime papildyti universitetų finansavimo schemą lėšų skirstymu pagal studijų kokybės pasiekimus. Realus poveikis rasis, jei šios lėšos sudarys apie 20 proc. einamosios studijų veiklos finansavimo.
Kita žemos studijų kokybės priežastis – milžiniškas disbalansas tarp studijų ir mokslinių tyrimų finansavimo, kuris neužtikrina dėstytojų kvalifikacijos ir studentų įtraukimo į mokslinius tyrimus. Todėl mūsų partija pasisako už lėšų, skirtų moksliniams tyrimams didinimą iki 3 proc. BVP. Tai tuo pačiu prisidėtų prie išlaidų, skiriamų vienam studentui, didinimo.“
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis:
„Aukštojo mokslo kokybę matuoti nėra lengva. Labai svarbi yra absolventų nuomonė, įsidarbinimas po studijų, atlyginimai, darbdavių atsiliepimai. Tačiau šiandien galime ir pasidžiaugti , kad prie Europos universitetų tinklo – E.Makrono iniciatyvos, prisijungė penki, t.y. 50 proc. Lietuvos universitetų. Jokia kita šalis neturi tokio rodiklio, turėkime omenyje, kad šis procesas nėra savaiminis, universitetus atrenka ir vertina Europos Komisija.
Sutelksime dėmesį į studijų kokybės didinimą. Sieksime, kad Lietuvoje atsirastų bent du universitetai, patenkantys tarp 500 geriausių pasaulyje, o kolegijos didintų aukštojo mokslo prieinamumą regionuose. Įkursime specialų fondą, kuris aukštosioms mokykloms leistų pritraukti dėstytojus iš užsienio. Taip pat plačiai atversime duris į tarptautinę studijų rinką. Nedelsdami šalinsime visus biurokratinius kliuvinius, kuriuos patiria į Lietuvą atvykstantys studentai ir dėstytojai, teiksime informacinę ir teisinę pagalbą, konsultuosime. Aktyviai reklamuosime Lietuvą, kaip studijų šalį ir trampliną į pasaulinę rinką. Skatinsime aukštąsias mokyklas vykdyti studijas nuotoliniu būdu, taip užtikrindami didesnį užsienio studentų pasiekiamumą.“
Lietuvos socialdemokratų darbo partija:
„Svarbiausi sprendimai švietimo ir mokslo srityje turi būti pagrįsti moksliniais tyrimais ir ekspertų įžvalgomis, ypač turinčių vertinimo patirties skirtingose šalyse ir g palyginti. Pažymėtina, kad nebeliko tokio dalyko, kaip nacionalinė darbo rinka. Visa Europos erdvė yra prieinama visų šalių aukštųjų mokyklų absolventams, vadinasi, natūralu, kad jie lygina visus kartu – juk tie patys žmonės iš skirtingų šalių gali pretenduoti į tą pačią darbo vietą. Yra rengiamos apžvalgos, apibendrinančios kiekvienos krypties situaciją. Apžvalgose atskleidžiamas Lietuvos kontekstas, sritys, kuriose reikėtų pasitempti. Studijų kokybę vertiname kaip tobulintiną. Keliai – seniai žinomi, tai – aukšto mokslo optimizavimas ir konkurencija.
Šiuo metu vykdoma reforma gerina situaciją, tačiau dar liko per daug mokymo programų, kurios nesulaukia studentų, nemažai besidubliuojančių programų. Į studijų kokybę reikia žiūrėti plačiau. Reikšmingą įtaką studijų kokybei turi ir mokymosi aplinka – aukštosios mokyklos kultūra ir ją puoselėjanti bendruomenė, ergonomiška studijų infrastruktūra su moderniausia mokymosi įranga, palanki emocinė aplinka, kurioje suteikiamos papildomos galimybės lavinti save. Tai apima ir nuolatinį dėstytojų tobulinimąsi, jų didaktinių įgūdžių ir aukštųjų mokyklų studentų bendrabučių būklės gerinimą bei akademinių miestelių, kuriuose visa būtina infrastruktūra prieinama vienoje vietoje, plėtrą. Lietuvoje bei kitose buvusiose Rytų bloko valstybėse neretai tenka girdėti teigiant, jog universitetai neturi rengti specialistų, kad jie rengia plataus intelekto, kūrybiškas, kritiškai mąstančias ir pan. asmenybes, kurios gebės dirbti daugelyje sričių. Kiti mano, kad universitetai turi suteikti konkrečių žinių ir padėti ugdytis konkrečiai veiklos sričiai reikalingus gebėjimus. Europos universitetuose bakalauro studijose studentai pirmus ar net dvejus studijų metus lanko plataus profilio dalykus, tačiau vėliau, aukštesniuose kursuose, yra dėstomi daugiau specifiniai dalykai. Tuo tarpu magistrantūros studijos yra ne plataus profilio, bet labai orientuotos į tos srities specifiką. Užduotys taip pat daugiau taikomojo pobūdžio. Čia labai svarbus socialinių partnerių vaidmuo, jų įtraukimas į programų tobulinimą. Deja, jis vis dar „popierinis“. Su studentais pasirašomos sutartys, kartas nuo karto susitinkama, bet jų neklausiama ir nebandoma išsiaiškinti, ar programos, jų absolventai iš tiesų atitinka socialinių partnerių poreikius.
Praktinių įgūdžių ugdymas programose yra viena iš silpnesnių pusių. Kalbant apie studijų kryptis, anksčiau buvo problemų dėl technologinių bei fizinių mokslų bei menų srities materialinės bazės, šiuo metu vis dar probleminė išlieka menų sritis. Reikia pripažinti, kad materialinė bazė per paskutinį dešimtmetį žymiai pagerėjo
Gerėja ir mobilumas – tiek studentų, tiek dėstytojų. Tai didesnio finansavimo pasekmė. Studentų mobilumo rodikliai dar ne tokie geri, bet tarp dėstytojų yra beveik vienodas išvykstančiųjų ir atvykstančiųjų procentas. Tikrai džiugu, kad aukštosios mokyklos sugeba pasikviesti aukšto lygio dėstytojus. Tačiau tarptautinių ekspertų vertinimu, jis vis dar yra labai žemas. Judumas kai kuriose aukštosiose mokyklose per paskutinius kelerius metus išaugo dvigubai, bet vertinant bendrai, tai dar yra labai mažai. Kultūriškai mes nesame labai patraukli šalis, vadinasi, turime pritraukti atvykstančius studentus savo kokybe, čia mums gerokai reikia pasitempti. Pagal Bolonijos deklaracijos siekius judumas 2020 metais turi siekti 20 procentų. Šiuo metu Lietuvoje jis yra tik 6 procentai. Skatinti mobilumą ypač sudėtinga regionams.“
Lietuvos socialdemokratų partija:
„Studijų kokybė Lietuvoje yra netolygi. Net tame pačiame universitete studentų pasitenkinimas studijomis (kas yra vienas kokybės parametru) tarp fakultetų gali ženkliai skirtis. Studijų krepšelių sistema įvesta tikintis, kad tai paskatins universitetus siekti geresnės studijų kokybės, tačiau taip neatsitiko. Pirmiausia dėl to, kad ilgą laiką studentų krepšeliai nebuvo indeksuojami. Antra, universitetai, siekdami pritraukti kaip įmanoma daugiau krepšelių neretai aukojo studijų kokybę vardan kiekybės. Esant dabartinei sistemai, šių problemų neišspręsime. Todėl pasisakome už dabartinės studijų finansavimo tvarkos keitimą vietoj „krepšelinės sistemos“ įvedant finansavimą pagal ilgalaikes sutartis tarp universitetų ir valstybės. Sekant Estijos ir kitų šalių gerąja praktika, sudarant tokias sutartis šalia studentų skaičiaus galėtų būti įvesti tokie kokybės parametrai kaip absolventų įsidarbinamumas pagal specialybę, studentų pasitenkinimas studijomis, tarptautinis mobilumas, studentų įtraukimas į mokslinę veiklą ir kt. Šalia to, būtina vykdyti kitas, studijų kokybę skatinančias priemones: t.y. ženkliai didinti dėstytojų atlyginimus, kad jie vidutiniškai 2024 m. siektų 150% VDU; stiprinti studijų kokybės vertinimo sistemą labiau įtraukiant į ją verslo, kitus visuomenės atstovus ir tarptautinius ekspertus; skatinti universitetus rūpintis dėstytojų pedagoginėmis kompetencijomis; plėsti nuotolinio mokymosi galimybes. Galiausiai, skatinamųjų ir socialinių stipendijų plėtra, sudarant geresnes sąlygas studentams skirti pagrindinį savo laiką tiesioginėms studijoms, taip pat galėtų prisidėti užtikrinant deramą studijų kokybę šalies aukštosiose mokyklose.“
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga:
„Studijų kokybės iliustracija gali būti aukštojo mokslo išsilavinimą turinčių asmenų santykis su inovacijas gebančiais kurti. Lietuva lentelės gale. Būtina:
- Įvesti finansavimo sistemą, kuri būtų grindžiama Valstybės sutartimi su aukštąja mokykla. Ją sudarytų trys dalys – bazinis finansavimas (norminė studijų kaina + infrastruktūros išlaikymas – 70–80%); pasiekimų finansavimas (mokslinė produkcija) – 10–20%; perspektyvos finansavimas (naujos valstybei reikalingos studijų programos, nauji valstybei reikalingi moksliniai tyrimai etc. – 5–10%);
- Sutartyje numatyti vadinamąjį studentų nubyrėjimo procentą, sakysime, nuo 15 iki 20 procentų. Aukštoji mokykla netekusi nepažangių studentų nepatirtų finansinių nuostolių ir tai prisidėtų prie studijų kokybės;
- Nustatant finansavimo kriterijus, vadovautis kokybės siekiais (valstybės finansuojamų studentų skaičius, mokslinės produkcijos kokybė ir kita).
- Didinti mokslo finansavimą, nuo kurio tiesiogiai priklauso studijų kokybė. MTEP finansuoti iki 1 % nuo valstybės biudžeto (dabar 0,3 % arba apie 16 milijonų eurų).
- Tobulinti universitetų ir kolegijų valdymą. Raginti reguliuoti administracijos ir studijų bei mokslo darbuotojų santykį.“
Lietuvos sąrašas:
„Studijų kokybė Lietuvoje atitinka, o dažnusyk ir prašoka dėstytojų atlyginimams skiriamą valstybės finansavimą. Studijų kokybę artimiausiu metu būtina gerinti didinant dėstytojų atlyginimus ir pritraukiant į Lietuvos aukštąsias mokyklas gabiausius jaunosios karto mokslininkus, susigrąžinant dalį užsienyje dirbančių mokslininkų, stiprinant akademinį studentų ir dėstytojų dialogą. Taip pat svarbu nuosekliai gerinti socialines studijų sąlygas, didinant skirtingo pobūdžio stipendijas ir jų skaičių, užtikrinant visuotinį pirmosios pakopos studijų prieinamumą.“
*Papildyta spalio 6 d.