Bendroji informacija apie bendrąjį priėmimą į aukštąsias mokyklas

Priėmimą į antrosios ir trečiosios pakopų bei laipsnio nesuteikiančias studijas Aukštosios mokyklos vykdo savarankiškai.

Bendrajame priėmime šiemet dalyvauja 44 valstybinės ir privačios aukštosios mokyklos: 21 universitetas ir 23 kolegijos. Priėmimas į universitetus ir kolegijas vyksta vienu metu. Stojantysis gali prioriteto tvarka į prašymą įrašyti iki 12.

Studijų programos skirstomos pagal studijų sritis (jų yra 6), studijų krypčių grupes ir studijų kryptis (jų yra 139). Kai kurios programos gali būti priskirtos ir dar smulkesniam klasifikavimo vienetui – studijų šakom.

Stojantieji gali pretenduoti į universitetinių ir koleginių studijų programas, nurodydami, kokią aukštąją mokyklą, studijų formą ir finansavimo pobūdį renkasi. Studijų formos pagal studijų intensyvumą yra dvi – nuolatinė ir ištęstinė. Ištęstine studijų forma studijuojama lėčiau, ilgiau. Ji sudaro galimybę daugiau laiko skirti darbui ar kitai veiklai. 

Studijų formą – nuolatinę ar ištęstinę – galima rinktis, jeigu aukštoji mokykla nurodė, kad programą studijuoti galima abiem formomis. Abi formos gali būti finansuojamos valstybės lėšomis. Studijų programų, į kurias priimami per bendrąjį priėmimą, sąrašas skelbiamas LAMA BPO svetainėje. 

  Bendrasis priėmimas į Aukštąsias mokyklas vyksta pagal vienodos formos prašymą, užpildomą LAMA BPO informacinėje sistemoje. Prašyme galima pateikti iki 12 pageidavimų. Pageidavimu laikoma konkrečios aukštosios mokyklos (universiteto ar kolegijos) studijų programa, pasirinkta studijuoti valstybės finansuojamoje ar nefinansuojamoje vietoje. Pageidavime nurodoma aukštoji mokykla, studijų programos kodas ir pavadinimas, studijų forma(-os) ir finansavimo pobūdis. Pageidavimai išdėstomi prioriteto mažėjimo tvarka.

 Pagrindiniai bendrojo priėmimo vykdymo terminai

 Bendrojo priėmimo prašymai pateikiami tik internetu per priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas internetinę stojančiųjų aptarnavimo sistemą.

2010 ir 2011 m. išduotų brandos atestatų duomenys į priėmimo internetinę stojančiųjų aptarnavimo sistemą patenka tiesiai iš valstybinių duomenų bazių; vidurinį išsilavinimą anksčiau nei 2010 m. įgiję stojantieji atestatus duomenims įvesti turi pateikti LAMA BPO bendrojo priėmimo punktams.

Stojamosios studijų įmokos nėra – priėmimo išlaidas padengia ES struktūrinių fondų parama. Priimtieji dokumentų įforminimo metu aukštojoje mokykloje moka registracijos mokestį.

Priėmimas į universitetus ir į kolegijas vyksta vienu metu. Prašyme galima pateikti iki 12 pageidavimų į bet kurias aukštųjų mokyklų studijų programas.

Pagrindinis priėmimas vyksta dviem etapais. Pirmajame etape stojančiajam parodoma galimybė laimėti vieną valstybės finansuojamą ir vieną valstybės nefinansuojamą vietą universitete ar kolegijoje. Pakviestas asmuo gali priimti jį tenkinantį pasiūlymą. Antrajame etape gali dalyvauti stojantieji:

• jeigu pirmojo etapo metu nepriimtas pasiūlymas studijuoti 1–3 pageidavimais pasirinktoje valstybės finansuojamoje studijų vietoje, antrajame etape dalyvaujama tik dėl valstybės nefinansuojamų vietų;
• jeigu pasirašyta valstybės finansuojamų studijų sutartis su aukštąja mokykla, galima dalyvauti antrajame priėmimo etape tik dėl valstybės nefinansuojamų studijų vietų;
• jeigu pasirašyta valstybės nefinansuojamų studijų sutartis su aukštąja mokykla ir jeigu pirmojo etapo metu negautas pasiūlymas studijuoti 1–3 pageidavimais valstybės finansuojamoje studijų vietoje, galima dalyvauti antrajame priėmimo etape tik dėl valstybės finansuojamų studijų vietų;
• jeigu negautas arba nepriimtas joks kvietimas, antrajame priėmimo etape galima dalyvauti tiek dėl valstybės finansuojamų, tiek dėl valstybės nefinansuojamų studijų vietų.

• jeigu pasirašyta valstybės finansuojamų studijų sutartis su aukštąja mokykla, galima dalyvauti papildomame priėmime tik dėl valstybės nefinansuojamų studijų vietų;
• jeigu pasirašyta valstybės nefinansuojamų studijų sutartis su aukštąja mokykla, galima dalyvauti papildomame priėmime tik dėl valstybės finansuojamų studijų vietų;
• jeigu negautas arba nepriimtas joks kvietimas studijuoti, papildomame priėmime galima dalyvauti tiek dėl valstybės finansuojamų, tiek dėl valstybės nefinansuojamų studijų vietų.

Papildomam priėmimui teikiamas naujas prašymas.

Stojamieji egzaminai laikomi vieną kartą priėmimo taisyklėse numatytos sesijos metu.

Stojantieji į meno studijų srities ir meno pedagogikos programas, neišlaikę stojamojo egzamino, negali dalyvauti konkurse į valstybės finansuojamas šių studijų programų vietas.

Stojantiesiems į švietimo ir ugdymo studijų krypčių grupės programas, kurias baigus suteikiama pedagogo kvalifikacija, privalomas motyvacijos įvertinimas. Už teigiamą motyvacijos įvertinimą stojančiajam pridedami 1 arba 2 papildomi balai. Įvertinimas 0 turi rekomendacinį pobūdį ir tokį įvertinimą gavęs stojantysis gali dalyvauti konkurse į aukščiau nurodytas programas.

Studijų krepšelio eilė

  Ar stojantysis gaus valstybės finansavimą, priklauso nuo:

•    stojančiojo surinktų balų (brandos egzaminų ir mokymosi rezultatų);

•    stojančiojo teisės gauti papildomų balų;

•    stojančiojo pasirinkimų eiliškumo;

•    kitų stojančiųjų pasirinkimo;

•    aukštųjų mokyklų organizuojamų papildomų testų (jei tokie būtų).

 Konkursiniam balui skaičiuoti imami dalykų, nustatytų aukštųjų mokyklų 2011 metų priėmimo sąlygose, įvertinimai.

Lietuvių (gimtosios) arba lietuvių (valstybinės) kalbos brandos egzamino įvertinimas yra būtinas geriausiųjų eilei sudaryti.

Jei asmuo nėra laikęs vieno iš tai studijų krypčiai arba krypčių grupei numatytų dalykų brandos egzaminų, vietoj nelaikyto brandos egzamino įvertinimo imamas atitinkamo dalyko metinis pažymys (netaikoma pagrindiniam, turinčiam didžiausią svertinį koeficientą, studijų krypties arba krypčių grupės dalykui).

Jei asmens brandos atestate nėra tai studijų krypčiai arba krypčių grupei numatyto dalyko metinio pažymio, vietoj jo gali būti imamas atitinkamo dalyko brandos egzamino įvertinimas. Jeigu imamas valstybinio brandos egzamino įvertinimas, jis dalijamas iš dešimt, tačiau joks priedas nepridedamas. Prie mokyklinio brandos egzamino įvertinimo taip pat nepridedamas joks priedas.

2011 m. į valstybės finansuojamas studijas pretenduojantys stojantieji turi būti išlaikę:

·        - tris valstybinius brandos egzaminus arba du valstybinius brandos egzaminus ir baigiamąjį kvalifikacijos egzaminą, jeigu pretenduoja į visų studijų sričių (išskyrus meno studijų sritį) universitetinių studijų programas;

·       - du valstybinius brandos egzaminus, jeigu pretenduoja į meno studijų srities universitetinių studijų programas;

·       -  du valstybinius brandos egzaminus ir vieną mokyklinį brandos egzaminą arba vieną valstybinį brandos egzaminą, vieną mokyklinį brandos egzaminą ir baigiamąjį kvalifikacijos egzaminą, jeigu pretenduoja į tas universitetinių studijų programas, į kurias stojant reikalingo dalyko organizuojamas tik mokyklinis brandos egzaminas;

·       - du valstybinius brandos egzaminus arba vieną valstybinį brandos egzaminą ir baigiamąjį kvalifikacijos egzaminą, jeigu pretenduoja į visų studijų sričių koleginių studijų programas.

Valstybės finansavimas studijoms

Numatoma, kad 2011 m. valstybė finansuos beveik 19 tūkstančių pirmakursių studijas – 9,7 tūkstančio universitetuose ir 9,2 tūkstančio kolegijose. Nepatekę į valstybės finansuojamas vietas, galės rinktis mokamas studijas. 

Krepšelių pasiskirstymas pagal studijų krypčių grupes koleginėse ir universitetinėse studijose

universitetinėms studijoms – 9 680

1. humanitarinių mokslų studijų sričiai – 1 137;

2. menų studijų srities muzikos, meno studijų ir rašytinės kūrybos krypčių grupei – 127;

3. menų studijų srities teatro ir kino, šokio krypčių grupei – 74;

4. menų studijų srities dizaino ir architektūros krypčių grupei – 199;

5. menų studijų srities dailės, fotografijos ir medijų krypčių grupei – 144;

6. socialinių mokslų studijų sričiai (išskyrus verslo ir vadybos, teisės, švietimo ir ugdymo krypčių grupes) – 1 475;

7. verslo ir vadybos krypčių grupei – 604;

8. teisės krypčių grupei – 255;

9. švietimo ir ugdymo krypčių grupei – 740;

10. fizinių mokslų studijų sričiai – 1 335;

11. biomedicinos mokslų studijų sričiai (išskyrus medicinos ir sveikatos krypčių grupę) – 497;

12. biomedicinos mokslų studijų srities medicinos ir sveikatos krypčių grupei – 626;

13. technologijos mokslų studijų sričiai – 2 467.

koleginėms studijoms – 9 165, iš jų:

1. humanitarinių mokslų studijų sričiai – 70;

2. menų studijų srities muzikos, rašytinės kūrybos, teatro ir kino, šokio krypčių grupei – 40;

3. menų studijų srities dailės, dizaino, fotografijos ir medijų, meno studijų krypčių grupei – 198;

4. socialinių mokslų studijų sričiai (išskyrus verslo ir vadybos, teisės, švietimo ir ugdymo krypčių grupes) – 570;

5. verslo ir vadybos krypčių grupei – 2 355;

6. teisės krypčių grupei – 87;

7. švietimo ir ugdymo krypčių grupei – 300;

8. fizinių mokslų studijų sričiai – 200;

9. biomedicinos mokslų studijų sričiai (išskyrus medicinos ir sveikatos krypčių grupę) – 455;

10. biomedicinos mokslų studijų srities medicinos ir sveikatos krypčių grupei – 1 200;

11. technologijos mokslų studijų sričiai – 3 690.